„Ikea“ pasitraukus iš Rusijos baldų gamintojai atsidūrė ties praraja – išgelbės tik stebuklas

Sustabdžius „Ikea“ veiklą Rusijoje, maždaug dvi dešimtys gamyklų, kurios gamino baldus Švedijos milžinei, skirtus parduoti Rusijos ir užsienio rinkose, atsidūrė krizėje. Internetinės baldų parduotuvės „Divan.ru“ įkūrėjas Antonas Makarovas įsitikinęs, kad tie rinkos žaidėjai, kurie buvo įsteigti būtent tam, kad dirbtų su „Ikea“, po trijų-penkių mėnesių gali užsidaryti.

„Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
„Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
„Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų.<br>V.Balkūno nuotr.
„Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų.<br>V.Balkūno nuotr.
„Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų.<br>V.Balkūno nuotr.
„Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 14, 2022, 8:02 AM, atnaujinta May 16, 2022, 8:48 AM

Ikea“ Rusijoje investavo ne mažiau kaip 4 mlrd. eurų. Tad žinoma, koncernas laukia progos sugrįžti – kol kas Švedijos bendrovės parduotuvės Rusijoje uždarytos iki gegužės 31 d.

Didžiausia „Ikea“ konkurentė pasaulyje – Danijos mažmenininkė „Jysk“ – oficialiai paskelbė visam laikui pasitraukianti iš Rusijos. Jos investicijos čia buvo sąlyginai nedidelės – 12 parduotuvių. Iki šiol „Jysk“ dusyk jau bandė pradėti darbą Rusijoje: nesėkmingų mėginimų būta 1996 m. ir 2005 m. A.Makarovas abejoja, ar šįkart danams pasitraukus jie mėgins ir ketvirtąjį kartą.

Kalbant apie iš Rusijos rinkos pasitraukusius baldų pardavėjus, reikia paminėti ir „Zara Home“, kurios asortimente buvo dekoratyvinių baldų.

Į penktąjį sankcijų paketą įtrauktas draudimas Rusijos laivams stovėti Europos uostuose. Tai labai apsunkina logistiką ir kelia abejonių, ar kelios kitos bendrovės pajėgs toliau vykdyti veiklą Rusijoje, rašo forbes.ru. Pavyzdžiui, prancūzų prekės ženklas „La Redoute“, kuris labai matomas dizaino bendruomenėje ir tarp vidutines pajamas gaunančių žmonių. Arba „Westwing Russia“: ją nors ir nupirko Rusijos investuotojai, tačiau logistika tebėra susijusi su patronuojančiąja bendrove „Westwing“ Vokietijoje.

Ikea“ pasitraukimas smarkiai paveikė Rusijos rinką. „Ascona“ per metus švedų koncernui pagamindavo 1 mln. čiužinių. Rusijai užpuolus Ukrainą, o švedams dėl to sustabdžius veiklą Rusijoje, 600 „Ascona“ darbuotojų turėjo išeiti atostogų, į prastovas arba būti perkelti į kitus projektus. „Ascona“ gamykla Kovrove – vienas didžiausių miesto darbdavių. Atleisti tiek daug darbuotojų reikštų socialinį sukrėtimą, todėl bendrovė stengiasi išsaugoti visas darbo vietas.

Tačiau „Ascona“ nebuvo pagrindinė švedų pasitraukimo auka. „Ikea“ užėmė 20 proc. Rusijos baldų rinkos. Be keturių savo gamyklų, „Ikea“ Rusijoje turėjo apie dvi dešimtis partnerių, kurie gamino baldus bendrovei ir pardavinėjo juos tiek Rusijos, tiek kitose rinkose. Pavyzdžiui, Pavolgio faneros ir baldų gamykloje 900 darbuotojų pagamino baldų už daugiau nei 1 mlrd. rublių, įskaitant baldus, skirtus išvežti į ES.

Viena gamyklų Sankt Peterburge anksčiau švedams – ir tik „Ikea“ koncernui – gamino minkštuosius baldus. Dabar visi gamyklos darbuotojai prastovose. Kita baldų įmonė taip pat 100 proc. dirbo „Ikea“. Iš čia gaminiai plaukė į kelias skirtingas rinkas. Šioje gamykloje per savaitę pagamindavo 20 tūkst. sofų. Dabar ši didžiulė gamykla stovi be darbo.

Ikea“ į Rusiją atnešė gamybos kultūrą, taupumą, kokybės standartus ir stabilumą. Iš pradžių baldų milžinė labai palaikė savo partnerius. „Slavian Furniture Company“, kuri buvo viena pirmųjų „Ikea“ partnerių, asmeniškai konsultavo tuometis švedų koncerno vadovas Ingvaras Kampradas. „Ascona“ savo ruožtu iš bendrovės gavo 1 mln. dolerių subsidiją gamyklai po gaisro atstatyti.

Kita vertus, „Ikea“ pripratino baldų gamintojus prie planinės ekonomikos. Pavyzdžiui, viena gamykla „Ikea“ tiekė 25 proc. savo produkcijos, tačiau tai sudarė tik 3 proc. pelno. Suprantama, su švedais niekas nebūtų dirbęs, jei partnerystė būtų buvusi visiškai nuostolinga. Rusai gavo naudos: gamyba apkrauta, darbas stabilumo ir geranoriškumo atmosferoje. „Panašiai kaip sovietmečiu“, – sako A.Makarovas.

Iš esmės dėl šios priežasties mažesniems klientams buvo sunku rasti bendrą kalbą su „Ikea“ koncernui gaminančiais tiekėjais: šie gi buvo įpratę gaminti tas pačias prekes didelėmis partijomis.

„Natūralu, kad tokių gamyklų vadovai mieliau renkasi nuolat gaminti tuos pačius modelius dideliais kiekiais, nei imtis naujų modelių su neaiškiomis perspektyvomis. „Ikea“ pripratino visus prie stabilumo ir neskatino lankstumo“, – komentavo A.Makarovas.

Kai prasidėjo pandemija, gamyklos nesidomėjo klientais: ilgas pristatymo laikas, atsisakymas gaminti mažas partijas, ilgas grįžtamojo ryšio laikas ir vienašališki sutarčių pakeitimai tapo įprasta baldų gamyklų praktika bendraujant su smulkiais klientais.

Nebent įvyktų stebuklas

„Divan.ru“ duomenimis, pirmąjį karo mėnesį baldų paklausa išaugo 200 proc., palyginti su skaičiais, buvusiais prieš metus. Priežastis banali: žmonės per krizę bijo prarasti pinigus ir investuoja juos į ilgalaikio vartojimo prekes, įskaitant ir sofas. Vienas naujųjų rinkos lyderių „Hoff“ iki minimumo sumažino reklamą internete, nes negali patenkinti paklausos. Tačiau, A.Makarovo prognozėmis, jau gegužės mėnesį laukia nuosmukis.

Čia sutampa du veiksniai. Pirmasis – paklausos sumažėjimas dėl infliacijos, nedarbo ir kainų kilimo, antrasis – sezoninis paklausos sumažėjimas, kuris tradiciškai būna vasarą.

Pasitraukus didiesiems žaidėjams, likusieji rinkoje ir turintieji veržlumo gali labiau įsitvirtinti. Tačiau dėl stagnuojančios paklausos ir blogėjančios bendros ekonominės padėties tokia nauda nebus ilgalaikė.

Pusę baldų rinkos sudaro mažieji gamintojai. Jie taip pat sulaukia didelės paklausos, tačiau susiklosčiusioje situacijoje nukentės labiausiai. Mat smulkieji rinkos dalyviai medžiagas perka ne tiesiogiai iš gamintojų, o per platintojus. Šie platintojai dėl sankcijų susidurs su tiekimo problemomis ir pirmiausia, ko atsikratys, bus smulkiausi klientai.

Svarbus čia ir užblokuotas socialinis tinklas „Instagram“: mažieji baldų gamintojai per jį pardavinėjo prekes mažmenininkams, o srautas čia, „Divan.ru“ pastebėjimais, susitraukė perpus.

A.Makarovas įsitikinęs, kad neabejotinai sumažės vidutinių ir didelių žaidėjų. Ne visi baldų fabrikai sugebėjo vykdyti mažmeninę prekybą net prieš krizę buvusiomis šiltnamio sąlygomis.

Dauguma baldų gamyklų ir toliau gamins baldus su mažmeninės prekybos tinklų prekės ženklais. Tačiau dėl pasitraukusios „Ikea“ atsiradusią tuštumą turės užpildyti dešimtys prekių ženklų.

„Kiekvienos gamyklos likimas priklauso nuo dviejų veiksnių. Pirmasis – „Ikea“ dalis pardavimo struktūroje. Antrasis – gamyklos rezervai ir jos savininkų pasirengimas investuoti į verslą. Visiškai „Ikea“ pritaikytoms gamykloms bus labai sunku persiorientuoti. Manau, kad po trijų-penkių mėnesių jos turės užsidaryti, jei neįvyks stebuklo ir „Ikea“ nebegrįš“, – komentavo A.Makarovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.