„Šiuo metu „Brent“ naftos barelio kaina yra apie 105 dolerius. Tai didelė ar maža kaina? Istoriškai tokia kaina yra buvusi. Atrodo, kad 2013–2014 m. ji netgi siekė 150 dolerių. Kitaip tariant, mes nesame naftos kainos aukštumose“, – teigė G. Šimkus.
Todėl Lietuvos banko vadovas sako nesąs tikras, ar naftos kainos iš tiesų turėtų ženkliai kristi.
„Ar naftos kainos grįš ten, kur buvo? Nežinau. Mes turime ne tik karo veiksnį, bet ir kovą su klimato kaita, žaliąjį kursą, kuris vėlgi yra atskira dedamoji, kuri ilgalaikėje perspektyvoje keis ir paklausą iškastiniam kurui, tiek neabejotinai, jo kainą“, – kalbėjo jis.
Visiškai kitokia situacija, G. Šimkaus vertinimu, susiklosčiusi gamtinių dujų rinkoje.
„Mes matėme, kad jos svyravo ir atskirais etapais buvo „kosmose“. Tai yra susiję su geopolitiniais veiksniais ir šitų kainų išnaudojimu, kaip tam tikro spaudimo priemonės“, – aiškino jis.
Kaip teigia Lietuvos banko vadovas, papildomų veiksnių, lemiančių gamtinių dujų paklausos augimą šiuo metu nėra, todėl, jo nuomone, neatmestina šių energetinių išteklių kainų mažėjimo galimybė.
„Manau, kad iš esmės rinka kažkaip nepasikeitė ir, mano galva, jos turėtų grįžti į prieškarinį lygį. Duok Dieve, kad Ukraina laimėtų, bet reikia sulaukti to karo pabaigos“, – tvirtino G. Šimkus.
ELTA primena, kad žaliavinės naftos kainos balandžio–gegužės mėn. pradžioje buvo nepastovios: nuo balandžio 11 d. iki balandžio 25 d. fiksuoti „Brent“ rūšies žaliavinės naftos kainų svyravimai – kaina išaugo iki 110,8 JAV dolerio už barelį (balandžio 14 d.) ir nukrito iki 99,3 JAV dolerio už barelį (balandžio 25 d.); nuo balandžio 26 d. kaina augo iki 108,4 dolerio už barelį (gegužės 2 d.).
„Urals“ rūšies žaliavinės naftos kainos 2022 m. kovo – balandžio mėn. pasižymėjo tokiomis tendencijomis: nuo balandžio 11 d. kaina augo iki 78,2 JAV dolerio už barelį (balandžio 16, 18 d.) ir krito iki 67,9 JAV dolerio už barelį (balandžio 25 d.), nuo balandžio 26 d. kaina augo iki 79,4 JAV dolerio už barelį (gegužės 2 d.).
Dėl infliacijos ramina
Tačiau G. Šimkus sako, kad Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti.
„Esame ties metinės infliacijos kupros viršumi ir į antrą metų pusę metinės infliacijos tempai turėtų leistis žemyn“, – teigė centrinio banko vadovas.
Pasak jo, žemyn infliaciją paspausti galėtų dėl geopolitinės situacijos prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai bei energijos kainų augimo slopinama vartojimo prekių ir paslaugų paklausa.
Tačiau G. Šimkus taip pat įspėja, kad infliacijos didėjimą galėtų paskatinti tolesnis atlyginimų augimas.
„Yra rizikos, kad infliaciją gali pakurstyti ir įsisukusi kainų-atlyginimų spiralė, o jei tiksliau – atlyginimų augimas ne tik dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje, bet ir dėl tam tikrų kvalifikacijų darbuotojų trūkumo, o ir dėl to, kad auga pačios kainos“, – kalbėjo G. Šimkus.
Metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc., o maisto kainos augo daugiau nei 20 procentų.
„Sodra“ pripažįsta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – pavyzdžiui, kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacija – 15,7 proc.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad vartotojų kainos Lietuvoje šiemet vidutiniškai augs 12,5 proc., o didžiausios įtakos tam turės didėjančios energijos, maisto, paslaugų kainos. Kitąmet infliacija turėtų sulėtėti iki 3 procentų.
Bandydama sušvelninti infliacijos pasekmes, Vyriausybė pasiūlė koreguoti biudžetą ir Seimas jį antradienį patikslino.
