Vis tik G.Mišutis pritaria baltarusių opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos nuomonei – jei nėra neatidėliotinų ir svarbių reikalų Baltarusijoje, rekomenduojama susilaikyti nuo kelionių į šią šalį.
Pavienių keliautojų srautai išaugo
„Iki balandžio 15 d., kai prasidėjo bevizis režimas, tai maždaug per parą į Baltarusiją išvykdavo apie 500 Lietuvos piliečių. Po balandžio 15 d. ir iki mėnesio pabaigos tas skaičius pakilo – per parą apie 1 200“, – Lietuvos piliečius, vykstančius į Baltarusiją, skaičiavo G.Mišutis.
Kaip pasakojo pašnekovas, balandį šis skaičius išaugo iki 1 400 vykstančių žmonių per parą. Per daugiau nei dvi pirmąsias gegužės savaites šis skaičius vis dar laikėsi ties 1 400 riba. Paklaustas, kiek žmonių grįžta į Lietuvą, jis atsakė, kad skaičiai beveik tokie patys, kaip ir vykstančiųjų į Baltarusiją.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad į tą skaičių yra įskaičiuoti ir vilkikų vairuotojai bei asmenys, kurie turi vizas. Mes neskaičiuojame, kiek naudojasi būtent beviziu režimu“, – dėstė jis.
Ar asmuo su viza, ar be – tai jų pačių reikalas. Vis tik pastebima, kad žmonės naudojasi bevizio režimo galimybe. Anot G.Mišučio, bendras keliaujančių į Baltarusiją skaičius išaugęs 2–2,5 karto, o kai kuriais atvejais net trigubai, jei lygintume su balandžiu ar kovu.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad bendroje statistikoje įskaičiuoti ir vilkikų vairuotojai, kurių skaičius išlieka stabilus. Taip pat skaičius kiek iškreipia ir Velykos bei Motinos diena. „Tai buvo laikotarpiai, kai per sieną vykstančiųjų skaičiai išaugo kartais. Taip būna kiekvienais metais“, – komentavo VSAT atstovas.
G.Mišutis įvardijo kelis pagrindinius kelionių tikslus: dalis vyksta aplankyti artimųjų arba važiuoja į kapines, o likusieji – turizmo tikslais. Pastarieji dažniausiai renkasi maršrutą pro Raigardą, Gardino link. Visgi jis pabrėžė, kad pasieniečiai neprivalo domėtis vizito į Baltarusiją tikslų, tad dalis ne itin noriai kalba apie kelionės pobūdį.
Anot pašnekovo, prie pasienio dar kartą kalbama su žmonėmis ir klausiama, ar jie tikrai nori vykti. Kadangi jie jau būna pasiruošę kelionei, pasirūpinę draudimais, staigių apsigręžimų nebūna, sakė kalbintas VSAT atstovas.
„Grįžtant į Lietuvą jau matyti, kad žmonės pasinaudoja galimybe pasiimti leistiną kiekį daiktų, vadinamąjį komplektą: kelias pakuotes cigarečių, litrą stipraus alkoholio, pigesnių vaistų, o beveik visų automobilių bakas būna pilnas. Tuo pasinaudojama, nepaisant to, kokia jų kryptis“, – teigė G.Mišutis.
Problemos vilkikus gali užklupti netikėtai
Nors G.Mišutis radijo laidoje teigė, kad bendroje migracijos statistikoje vilkikų vairuotojų skaičius, kertančių Lietuvos–Baltarusijos sieną, lieka stabilus, eilės pasienio punktuose niekur nedingo.
„Skirtinguose punktuose laukimo laikas yra skirtingas, tačiau nėra tokių eilių, kaip buvo prieš keletą savaičių ir driekėsi kilometrais, bet laukimo laikas gali būti ir apie parą.
Šalčininkų punkte, kuriame dabar yra sudėtingiausia, laukimas gali užtrukti ir iki 40 valandų. Kitur laukti reikia šiek tiek trumpiau“, – dėstė pašnekovas.
Juolab Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas patikino, kad praktiškai visuose kontrolės pasienio punktuose yra didesnės ar mažesnės vilkikų eilės.
„Pasienio punktų struktūra nėra tokia, kuri galėtų priimti padidėjusius srautus. Nepaisant to, kad pareigūnų užtenka ir skaičių galima didinti, bet punktų struktūra nepriima tokių apimčių“, – aiškino jis.
Daug kas priklauso ir nuo Baltarusijos pasieniečių ar kitų tarnybų darbo. Kaip pasakojo G.Mišutis, praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai pro pasienio punktą praleidžiama mažiau vilkikų nei įprastai.
„Tame pačiame Šalčininkų punkte kelias dienas vietoje įprastinių 200 įleidžiamų vilkikų į Baltarusiją per parą staiga Baltarusijos pusėje sulėtėja tempai ir iš tų kelių šimtų lieka tik 100. Natūralu, kad vilkikams, esantiems Lietuvoje, susidaro problemos“, – komentavo situaciją jis.
