Pasirodo, kad šie standartai gyvūnų gerovės taip gerai ir neatliepia – vasaros pradžioje Aplinkos ministerija žada teikti įstatymo projektą, kuriuo nuo 2024 m. zoologijos sodų ir panašią veiklą vystančių įmonių lauks nauji įsipareigojimai nelaisvėje laikomiems žinduoliams.
Smarkiai didėjantys reikalavimai teritorijai privers privačius verslus per 18 mėnesių pasitempti. Tačiau galėtų būti ir blogiau – už taikinio ribų šį kartą liks nepaliesti paukščiai, varliagyviai, ropliai. Jų gerovės sąlygos, tikėtina, ženkliai nepakis.
Labiausiai paveiktų vienas pokytis
Kaip naujienų portalui lrytas.lt teigė Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, planuojama, kad Laukinių gyvūnų laikymo taisyklių projektas bus patvirtintas dar šių metų birželio, liepos mėnesiais. Tikslus laikas priklausys nuo to, kiek šiam įstatymo projektui bus pastabų.
2020 m. priimtas Laukinės gyvūnijos įstatymas, o šiais metais ministerija planuoja teikti ir Laukinių gyvūnų laikymo taisyklių įstatymo projektą – liko sutvarkyti poįstatyminius aktus, praleisti pro teisininkų rankas ir paviešinti, patikino ministerijos atstovas.
Su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis jau suderinta, teigė jis.
M.Čepulis išskyrė ir kelis pagrindinius pokyčius, kurie, tikėtina, kad labiausiai paveiks zoologijos sodus, kuriuose nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai.
„Vienas iš svarbiausių punktų, kur bus daugiausia diskusijų, tai nauji minimalūs reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui: voljerų matmenys, vidaus patalpų matmenys ir t.t.“ – patikslino jis.
Pasiteiravus, kaip keisis nelaisvėje laikomų gyvūnų laikymo sąlygos, voljerų, vidaus patalpų dydžiai ar lauko teritorija, M.Čepulis nedaugžodžiavo: „Jie didėja. Ir didėja smarkiai. Viena iš priežasčių, kad ne bet kas tai galėtų daryti, nors ir taip bet kas negali to daryti. Iš kitos pusės, kad atitiktų visus gerovės reikalavimus“.
Vis tik neatsakė, kokie tai tikslūs skaičiai, tačiau tikėtina, kad bet kokie pokyčiai privatiems zoologijos sodams, žvėrynėliams ar panašioms įstaigoms bus.
Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo projektu buvo aptarta tik žinduolių situacija, vėliau bus sprendžiama dėl paukščių, roplių ir kitų rūšių laukinių gyvūnų – esą mokslininkams ir specialistams tai didelės apimties darbas.
Nuo šio įstatymo projekto patvirtinimo dienos, anot ministerijos atstovo, bus duota 18 mėn. patobulinti nelaisvėje laikomų gyvūnų gerovę.
Vieni suskubo ruoštis, kiti dar nesijaudina
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti Lietuvos zoologijos sodų atstovai apmaudo neslepia – jei jau reiks, tai reiks, bet savo iniciatyva tokių idėjų turbūt ir nekiltų.
Pastariesiems jau dabar nelengva, sakė kalbinti privačių zoologijos sodų atstovai. Visgi viskas nėra taip ir blogai – šį kartą pagrindinis dėmesys žinduoliams, tad kitos rūšys ir gentys lieka kitam kartui, patikino M.Čepulis.
„Jei jie (aut. past. – zoologijos sodai) negalės plėstis, turės mažinti laikomų rūšių skaičių, kad tinkamai sutalpinti jau esamas“, – portalui lrytas.lt sakė Gyvūnų gerovės centro vadovas dr. Vytautas Ribikauskas.
Kaip pasakojo dr. V.Ribikauskas, į naujas gyvūnų laikymo sąlygas kiekvienas Lietuvos zoologijos sodas atsižvelgs pagal savo galimybes.
„Stebime situaciją, analizuojame galimus pokyčius ir laukiame galutinio Aplinkos ministerijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo. Kol nėra aišku, kokie nauji pokyčiai laukia, sunku komentuoti, kokių konkrečių veiksmų „Zoopark.lt“ teks imtis“, – portalui lrytas.lt komentavo Vilniuje įsikūrusio Zoopark.lt direktorius Aleksandras Gavrilovas.
Vis tik neatsakė, ar turėtų galimybę plėstis teritorijos atžvilgiu.
Kaip teigė zoologijos parko direktorius, kuriant erdves, stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyvūnams, atsižvelgiant į rūšių biologinius poreikius, socialinį jautrumą, jų užimtumo poreikių patenkinimą.
A.Gavrilovas patikino, kad jau dabar turi modernią sistemą, kuri ima lauką iš oro, jį filtruoja ir išgrynintą orą tiekia į patalpas.
„Dauguma Zoopark.lt gyvūnų yra kilę iš tropinių regionų, todėl mūsų patalpų temperatūra yra aukštesnė negu vidutinė lauko temperatūra Lietuvoje. Drėgmę ir temperatūrą reguliuojame pagal tam tikroje zonoje gyvenančių gyvūnų mikroklimato tinkamumą. Pagal poreikį gyvūnams taip pat yra suteikiamos zonos šildymuisi naudojant specialias kaitrines lempas, kilimėlius ar kitus šildymo būdus“, – dėstė zoologijos sodo direktorius.
Lietuvos zoologijos sodas vis dar uždarytas iki 2023 rudens, tačiau, kaip portalui patikino šio zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė, po rekonstrukcijos nelaisvėje laikomi gyvūnai jau gyvens pagal naujus Aplinkos ministerijos pasiūlytus standartus.
Štai Lietuvos zoologijos sodo atstovė patikslino, jog lauko ir vidaus voljerai įrengiami pagal Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos rekomendacijas.
Tarėsi ar nesitarė?
Kaip pabrėžė G.Stankevičiūtė, šie pokyčiai nėra netikėti: sprendimus Aplinkos ministerija derino su visais Lietuvoje veikiančiomis institucijomis, kurios laiko laukinius gyvūnus. Susipažinti su naujovėmis ir įsitraukti į diskusijas galėjo tiek Klaipėdos, tiek Kalvarijų zoologijos sodai.
„Taip kad mes visiškai atitiksim (aut. past. – standartus)“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorė. Pašnekovė patikino, kad minimalių ir maksimalių reikalavimų teritorijai rėžiuose nelaisvėje laikomų gyvūnų sąlygos atitiks vidutinį lygį.
Vis tik Klaipėdos zoologijos sodo direktorius Edvardas Legeckas portalui lrytas.lt sakė, kad su šio zoologijos sodo atstovais Aplinkos ministerija nesitarė.
„Aš manau, kad dabartinės sąlygos yra pakankamai geros, pertekliniai reikalavimai nereikalingi“, – toliau dėstė zoologijos sodo vadovas. Kaip sakė pašnekovas, kai bus laikas teikti komentarus ir pastabas, būtinai tai darys. Tačiau nemano, kad į nuomonę bus atsižvelgta.
„Jei voljero aukštis yra 2 m, o dabar padarys 2,5 m, tai yra taip, kad aš turiu perstatyti namą?“ – retorinį klausimą uždavė jis. Vis tik kol kas šis zoologijos sodas prieš bemaž metus yra gavęs tik rekomendacijas narvams, kuriose, anot E.Legecko, apstu netikslumų. Antai pašnekovas abejojo, kam reikia lapėms skraidymo erdvės ar jūrų liūtams baseino su apsodintais augalais.
„Mes gyvename savo gyvenimą ir nesirūpinam, kas ten vyksta“, – pareiškė Klaipėdos zoologijos sodo atstovas.
M.Čepulis kalbėjo ir apie kitus projekto akcentus: nuo redomestikuotų žinduolių sąrašo sukūrimo, fazanų draudimo paleidinėti į laisvę iki miško aptvėrimo taisyklių pakeitimo ir leidžiamų laikyti žinduolių sąrašo. Vis tik ministro patarėjas sakė, kad kuriant šį projektą buvo diskutuota su pavaldžiomis institucijomis ir kitais objektais.
„Planuojami įstatymų pokyčiai yra geriausi, kokių šiuo metu galime tikėtis, o su leidžiamų laikyti laukinių gyvūnų sąrašo principo taikymu Lietuva prisijungia prie pažangiausiai šią sritį tvarkančių valstybių“, – teigė Gyvūnų gerovės centro vadovas.
Teritorijos pakeitimai – dar ne viskas
Iki šiol buvo tik draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašas, tačiau dabar tvarka bus keičiama: kurie gyvūnai sąraše bus, tuos laikyti galima, o kurių ne – atsakymas neigiamas. Visgi bus ir išimčių. Jei tokio gyvūno sąraše nebus, bus sudaryta galimybė gauti leidimą, patikino M.Čepulis.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse išdėstyti konkretūs patalpos ploto, aukšto bei specialių reikalavimų kriterijai nelaisvėje laikomiems gyvūnams. Iš viso šiame sąraše – virš 60 skirtingų žinduolių rūšių.
Pavyzdžiui, neretai didesniuose zoologijos soduose sutinkamoms dviem žirafoms reikia 200 kvadratinių metrų lauke, 100 kvadratinių metrų vidaus patalpų, tačiau nereikia jokių kitų reikalavimų.
Drambliams ar raganosiams taip pat reikalaujama užtikrinti nemažą plotą: dviem drambliams privaloma skirti 250 kvadratinių metrų lauko teritorijos ir 120 viduje, būtinas ir vandens telkinys, kai raganosiams privalo suteikti 150 kvadratinių metrų lauke, 20 kvadratinių metrų viduje.
Beveik dvigubai mažesnio ploto reikalauja baltosios meškos laikymas, ruonių ir jūrų liūtų, vėplių, briedžių, įvairių rūšių avinams, stirnoms ar ožkoms. Dar mažiau gyvenamojo ploto reikalauja lūšys, vilkai, mažos katės, liūtai, tigrai.
Smulkesnių žinduolių kriterijai skiriasi drastiškai. Keturiems voverės dydžio graužikams pagal įstatymo aktą tereikia užtikrinti 2 kvadratinius metrus lauke, tiek pat viduje ir į aukštį, tačiau būtina sudaryti sąlygas slėptis ir laipioti.
Panašūs nelaisvėje laikymo kriterijai galioja ir už voverę smulkesniems graužikams ir vabzdžiaėdžiams, graužikams iki triušio dydžio.
Europos Sąjungos (ES) Zoologijos sodų direktyvos gerosios praktikos dokumente, 3 straipsnio trečioje įtraukoje yra kalbama apie gyvūnų įkurdinimą bei reikalaujama, „kad zoologijos sodai gyvūnus įkurdintų sąlygomis, atitinkančiomis jų biologinius poreikius ir užtikrinančiomis įvairių rūšių išsaugojimą“.
Kaip skelbiama interneto tinklalapiuose, Klaipėdos zoologijos sode gyvena apie 200 vienetų gyvūnų, Vilniaus zoologijos sode apie 80, Trakėnų zoologijos sode apie 40, o Lietuvos – apie 2000 vienetų gyvūnų, o rūšių – per 250. Tikėtina, kad skaičiai kinta gana sparčiai, tačiau po naujienų – skaičiai gali keistis dar didesniais tempais.
