Vilniuje gyvenančiai Dianai dabartinis nuomotojas iškėlė sąlygą – mokėti už butą gerokai daugiau arba išsikraustyti per mėnesį.
„Ką reikia daryti žmogui, Lietuvos piliečiui, kuris čia gyvena ir šiai dienai neturi galimybės įsigyti būsto, nes reikia labai didelių pinigų pradiniam įnašui? Bandau ieškoti kito optimalaus varianto, bet kol kas nieko neradau“, – nuogąstavo pašnekovė.
Būsto pasiūla smarkiai sumažėjo pradėjus į Lietuvą plūsti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Nors ši situacija laikina, yra priežasčių, kurios tęsiasi ilgus metus.
„Baltarusių kompanijos aktyviai keliasi į Lietuvą. Jos savo darbuotojams, kurie gauna didelius atlyginimus, ieško būstų Vilniuje. Tarp jų – ir brangesni būstai, kuriuos įmonės nuomoja, o dabar net ir ieško nusipirkti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Per paskutinius 18 mėnesių parduodamų būstų pasiūla sumažėjo apie 3 kartus, o nuomojamų – dar labiau. Anksčiau Vilniuje buvo galima rinktis iš net 6 tūkst. butų, dabar tokių – vos keli šimtai. Dėl šios priežasties nekilnojamojo turto ekspertai siūlo administracinius pastatus versti gyvenamaisiais.
„Atsiranda įvairių naujų teritorijų konversija, pavyzdžiui, pramoninės erdvės verčiamos į loftus, iš naujo atrandami toliau nuo centro esantys rajonai, miesteliai ar priemesčiai“, – sakė „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Pagrindinė išeitis – statyti daugiau, tačiau „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad tam trukdo pertekliniai statybų reikalavimai.
„Jeigu statome daugiabutį gyvenamą namą, 20 proc. vietų stovėjimo aikštelėje turi būtinai būti pritaikytos elektromobiliams. Tai – nerealus kiekis, tokio reikalavimo nėra nė vienoje Europos šalyje, bet Lietuvoje jį turime.
Šis reikalavimas didina savikainą, mes į kiekvieną tokią statymo vietą turime atvesti po atskirą elektros laidą, pastatyti atskirą skaitiklį, be to, dar turime jį apsaugoti, kad kaimynas prie jo negalėtų prisijungti“, – aiškino ekspertas.
Vilniaus savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, kad sudėtinga ir biurokratizuota statybų leidimų išdavimo tvarka – sovietinis palikimas.
„Techninius dalykus, konstrukcinius mazgus, silpnąsias sroves ir atskirų rozečių išdėstymą savivaldybė nei žiūri, nei gali tai patikrinti. Bet visa ši informacija renkama, ant jos dedami parašai, nors to tikrai būtų galima atsisakyti ir pasukti europietiška sistema.
Pavyzdžiui, Vokietijoje daug didesnė atsakomybė už projektą tenka pačiam projektuotojui. Jis yra apsidraudęs, padarius klaidą, draudimas tai kompensuoja ir tada draudimo įmoka kyla. Tada jie yra priversti atsakingiau projektuoti ir nebando pasislėpti už institucijų parašo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo jis.
Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad pasiūla gali dar mažėti, o kainos augti, todėl į Vilnių atvykstantiems būsimiems studentams pataria gyvenamosios vietos ieškotis jau dabar.
