„Visuotinis mokestis turi būti toks, kad nuo jo nenukentėtų tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Būtent dėl šios priežasties būtų labai nelogiška stengtis didinti pensijas, mažai uždirbančių pajamas ir paskui visa tai atimti ir dar su kaupu atimti per nekilnojamo turto mokestį“, – Kauno intermodaliniame terminale žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.
Taip jis komentavo ketvirtadienį Finansų ministerijos pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį, kai atskirai būtų apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma.
Šalies vadovo teigimu, esant žemai NT apmokestinimo kartelei, dalis gyventojų jau dabar moka NT mokestį.
„Visuotinis nekilnojamo turto mokestis kai kam ir dabar yra visuotinis nekilnojamo turto mokestis, kuomet mes jau pakankamai žemai nuleidome neapmokestinamąją kartelę“, – sakė G. Nausėda.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį sakė, kad mokestis bus mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų bus suteiktas mokesčio atidėjimas iki 10 metų, jei jie to paprašys.
Pasak jos, pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana, o vidutinis mokestis už pagrindinį būstą turėtų siekti apie 13,5 euro per metus.
Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
G. Skaistė atmeta kritiką dėl visuotinio NT mokesčio
G. Skaistė atmeta jai tekusią kritiką, kai ketvirtadienį buvo pristatytas siūlymas šalyje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Nors G. Nausėda patį siūlymą vadina „svarstytinu“, tačiau kartu jis sako pasigendąs iniciatyvų dėl sisteminės mokesčių pertvarkos, o atskirus mokestinius siūlymus Vyriausybė, jo nuomone, traukia, kaip „zuikius iš kepurės“.
Tačiau finansų ministrė tvirtina, kad mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurios veiklos rezultatų pasigedo prezidentas, savo veiklą veikiausiai atnaujins antroje metų pusėje. Pasak jos, šiuo metu tiesiog laukiama aiškesnių ekonominės raidos projekcijų bei tolimesnės karo Ukrainoje eigos numatymo galimybių.
„Neatsisakome ambicijų rudenį grįžti su bendra mokesčių peržiūra ir tikėtina, kad visus pasiūlymus dėl platesnio mokesčių rato pateiksime rudens sesijoje, jeigu nebus kažkokių didesnių neapibrėžtumų ekonominėje plotmėje“, – Eltai teigė G. Skaistė.
Nors pati ministrė dar prieš keletą mėnesių kalbėjo, kad svarstyti ir priiminėti mokesčių reformą dabar ne laikas, kadangi šiandienėmis ekonominio neapibrėžtumo aplinkybėmis svarbiau spręsti, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes, tačiau dabar ji tikina, jog šį vieną mokestį būtina įvesti, norint atverti savivaldybėms skolinimosi galimybes.
Pasak jos, siekiant, kad sprendimas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo būtų kompleksinis, savivaldybėms būtinos tiek papildomas skolinimosi galimybės, tiek pajamų šaltiniai.
„Šiuo atveju buvo padaryta išimtis tiesiog todėl, kad buvo teikiamas siūlymas dėl konstitucinio fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymo pakeitimo, kuris numato platesnes savivaldybių skolinimosi galimybes ir natūralu, kad papildomas skolinimasis turi būti susijęs ir su tvariais pajamų šaltiniais. Šiuo atveju tai yra nekilnojamojo turto mokesčio peržiūra“, – aiškino ji.
Tuo metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius sakė remiąs iniciatyvą, kad visos iš NT mokesčio gaunamos lėšos būtų skiriamas savivaldybėms, tačiau, ekspremjero įsitikinimu, geopolitinės įtampos ir kainų augimo akivaizdoje bet kokiam mokesčių didinimui „visiškai netinkamas laikas“.
Tačiau finansų ministrė atkerta, kad ji dar visai neseniai iš opozicijos atstovų susilaukė kritikos, jog didinant valstybės išlaidas, lygiagrečiai nėra pasiūlomi tvarūs valstybės pajamų šaltiniai
„Tas pats Algirdas Butkevičius prieš savaitę kritikavo Vyriausybę, kuri pateikė biudžetą su papildomomis išlaidomis, kad trūksta mokestinių pasiūlymų. Tuomet, kai pateikėme mokestinius pasiūlymus, kurie įsigalios, pirmieji mokėjimai bus 2025 metais, tai sakoma, kad ne laiku. Tai kada tas laikas tada atsiranda?“, – retoriškai klausė G. Skaistė.
