Jis atkreipia dėmesį, kad toks kėlimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį, tačiau neišvengiamai paliestų ir Lietuvos gyventojus. Anot politiko, jie nukentėtų ne tik dėl pabrangusių paskolų, bet ir dėl jiems teksiančių prastesnių sąlygų.
V. Uspaskichas kreipimesi akcentavo paskolų išdavimo Europos Sąjungos (ES) piliečiams kitose ES valstybėse nei jų gyvenamoji vieta klausimą. Europarlamentaras siūlo sudaryti palankesnes sąlygas ES gyventojams pasiimti paskolą bet kurioje ES šalyje. Įgyvendinus šį siūlymą, ES piliečiams, tarp jų ir Lietuvos gyventojams, paskolos su mažesnėmis fiksuotomis palūkanomis tokiose šalyse, kaip Vokietija, taptų lengviau prieinamos.
Politikas atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių ES tikslų yra bendra vidaus rinka.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais kuriama sistema neveikia arba veikia neefektyviai. Viena probleminių sričių yra būsto paskolų rinka fiziniams asmenims bei paskolos smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Iki šiol niekas nekreipia dėmesio į paskolas imančius gyventojus ir paskolas suteikiančius bankus, o aš šįsyk norėčiau pabaksnoti pirštu į tai, kas slypi už šių sandorių, ir kokia tikroji būsto ES šalyse įsigijimo kaina. Norisi pradėti kelti klausimus, kad vieni neapgaudinėtų, o kiti neapsigautų“, – sako europarlamentaras.
Pasak jo, būsto paskolų palūkanos ES šalyse ženkliai skiriasi, o galimybės gauti paskolas, norint vystyti kokią nors veiklą arba paprastam žmogui įsigyti savo gyvenamąją vietą kitose ES šalyse, kur yra mažesnė palūkanų norma nei Lietuvoje, praktiškai nėra. Anot politiko, tai sumažina įmonių iš šalių, kuriose yra didesnė palūkanų norma, konkurencingumą, o fiziniams asmenims užkertamas kelias gyventi savo, o ne nuomotuose namuose.
Kreipimesi europarlamentaras V. Uspaskichas pabrėžia, kad situacija tikrai nesąžininga, ją lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, nėra vieningos sistemos tarp ES šalių, kaip bankai turėtų vertinti paskolas imančių subjektų kreditingumą, pavyzdžiui, vieno banko įvertinimas, jog asmeniui galima suteikti paskolą, kitam bankui gali neturėti jokios reikšmės.
Be to, nėra visuotinai pripažįstamas turto vertinimas ir nėra bendros duomenų bazės ES, kur bankai galėtų matyti įkeičiamo turto vertę, o tai padidintų jų išduodamos paskolos saugumą.
V. Uspaskichas atkreipia dėmesį į realią situaciją būsto paskolų rinkoje, kuri primena pliusą su minuso ženklu.
„Žmogus teoriškai gali imti iš bankų paskolas kitose ES šalyse, tačiau praktiškai gauti jas sudėtinga. Pavyzdžiui, nuvažiavus į Vokietiją ir suradus gerą banko pasiūlymą, žmogus jo negaus Lietuvoje.
Matau tik vieną išeitį iš šios situacijos. ES šiuo klausimu turi įsikišti ir supaprastinti galimybes vienos šalies piliečiams pasiimti paskolą kitos šalies banke su mažesnėmis fiksuotomis palūkanomis. Tuomet pasijustų teigiami pokyčiai ir Lietuvoje, vietiniai bankai, pajutę konkurenciją, privalėtų mažinti palūkanas, kurios yra vienos didžiausių ES“, – tikina V. Uspaskichas.
