Ūkininkai skundžiasi dėl paramos turintys nueiti kryžiaus kelius ir dar nemažai sumokėti patys: kliūva net žirnių sąvoka

Smulkiuosius ir vidutinius pieno ūkius reikia kuo labiau remti – dėl to sutaria ir perdirbėjai, ir ūkininkai, ir valdžia. Tačiau žemdirbiai turi nueiti kryžiaus kelius, kol sulaukia pinigų.

Šalies pieno ūkiams skirta milijonai eurų paramos, tik pasiekti ją sudėtinga.<br>D.Umbraso nuotr.
Šalies pieno ūkiams skirta milijonai eurų paramos, tik pasiekti ją sudėtinga.<br>D.Umbraso nuotr.
Šalies pieno ūkiams skirta milijonai eurų paramos, tik pasiekti ją sudėtinga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalies pieno ūkiams skirta milijonai eurų paramos, tik pasiekti ją sudėtinga.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalies pieno ūkiams skirta milijonai eurų paramos, tik pasiekti ją sudėtinga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šalies pieno ūkiams skirta milijonai eurų paramos, tik pasiekti ją sudėtinga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 4, 2022, 6:10 PM

Kelmės rajone ūkininkaujantis K.B. (pavardė redakcijai žinoma) pieno ūkį paveldėjo iš tėvų, o jame dirbo, kol jie dar buvo gyvi.

Po jų mirties tapęs visateisiu šeimininku žemdirbys nusprendė pasinaudoti Kaimo plėtros programos (KPP) parama.

Tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai jį smarkiai nuvylė.

Projektas jau pabrango

Nutaręs didinti karvių bandą ir statyti naują fermą ūkininkas pateikė paraišką KPP paramai gauti. Bet NMA darbuotojai pastebėjo, kad jis savarankiškai ūkininkauja trumpiau negu metus, nors tame pačiame ūkyje dirbo jau ilgai.

„Tokiu atveju paraišką buvo galima nunešti specialiai Žemės ūkio ministerijos komisijai, kuri atidžiau žvelgia į tokius atvejus, o jai viską galima išaiškinti.

Tačiau tai nebuvo padaryta – mano prašymą atmetė. Dar nurodė rašyti iš naujo, bet parengti projektą juk kainuoja ne vieną tūkstantį eurų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo žemdirbys.

Nepaisydamas to vyras parengė naują paraišką ir dabar laukia atsakymo.

Bet per tiek laiko jo projektas smarkiai pabrango – maždaug 40 tūkst. eurų.

„Jeigu būtų buvusi patvirtinta ankstesnė paraiška, fermos jau būtų stovėjusios, tačiau taip nenutiko. Ne veltui kiti mano pažįstami NMA vadina nacionaline nemokėjimo agentūra.

Be to, kiek teko bendrauti su kolegomis, paraiškų svarstymo laikas gerokai pailgėjo, kartais užtrunka iki pusės metų“, – sakė ūkininkas.

Nusprendė apkarpyti

Taip pat prisistatyti nenorėjęs (nes jo paraiška dar svarstoma) ūkininkas iš Šilalės rajono neslėpė pykčio, kad kartais NMA darbuotojų sprendimai būna labai subjektyvūs.

Šis žmogus irgi laiko pieninių karvių bandą, bet prašymą gavę specialistai iš karto nurodė, kad jis gali tikėtis tik 60 proc., o ne 70 proc. viso projekto vertės siekiančios paramos. Mat jie nusprendė, kad investicijos gali būti naudojamos ir augalininkystei.

„Žinoma, turiu nemažą sklypą, kasmet sėju javus ir kitokias kultūras. Bet jos juk naudojamos pačiame ūkyje, galvijams, o aš pagrindines pajamas gaunu už parduotą pieną“, – stebėjosi žemdirbys.

Aiškinosi, kas yra žirniai

Dar kovo mėnesį žemdirbių atstovai dėl tokių kliūčių skundėsi žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Tačiau kol kas pokyčių nematyti.

Žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė svarstė, kad problemų gali sukelti nemaža pačių NMA darbuotojų kaita.

„Pačioje Žemės ūkio ministerijoje yra gal tik pusė reikalingų specialistų, tai kaip jų gali pakakti NMA? O keistų atvejų išties pasitaiko.

Antai paraiškos vertintojai vienos ūkininkės paprašė patikslinti, ką reiškia tarp auginamų kultūrų nurodyti maistiniai žirniai. Kaip dar galima išaiškinti, juk žirniai yra žirniai? Juokinga, tačiau, pasirodo, būna ir taip“, – sakė D.Karalevičienė.

Anot jos, blogiausia, kad teikdami paraiškas ūkininkai tikisi sulaukti greito atsakymo, todėl jau ima planuoti darbus.

„Bet kai projektas vertinamas net kelis mėnesius, tenka įšadyti nemažai pinigų. O dabartinės infliacijos sąlygomis tai kainuoja labai daug“, – sakė Žemės ūkio tarybos vadovė.

Terminai netgi trumpėja?

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 metams pieno ūkiams yra numačiusi beveik 70 mln. eurų investicijų. Stambieji ūkiai, kurie paramą gauna pagal EURI programą, šiuos pinigus greičiausiai panaudos, tačiau smulkesni, kurie naudojasi KPP parama, gali ir nepanaudoti jiems skirtų 39,3 mln. eurų.

Vien šįmet pieninei galvijininkystei numatyta 19,4 mln. eurų paramos. Tačiau per balandį pasibaigusį prašymų pateikimo etapą buvo gauta 31 paraiška, o bendra prašoma suma siekia 7,65 mln. eurų.

Pati NMA tikina dirbanti kaip įmanoma greičiau.

„Nacionalinė mokėjimo agentūra nuolat deda visas pastangas, kad paraiškos būtų įvertintos ir parama pareiškėjus pasiektų kuo greičiau.

Paraiškų pagal investicines paramos priemones įvertinimo terminai pastaruoju metu trumpėja – pavyzdžiui, palyginus 2018 ir 2021 metus, jis, nepaisant didesnio gautų paraiškų skaičiaus, sutrumpėjo net 20 proc.

Siekiant dar labiau paspartinti vertinimą ypač svarbu yra rengiant paraiškas atkreipti dėmesį į tai, kad jose pateikiami duomenys privalo koreliuoti su informacija, nurodoma verslo plane. Turi būti pateikiami tinkami prašomų finansuoti investicijų pagrindimai, operatyviai ir išsamiai atsakoma į pateikiamus klausimus“, – teigiama NMA atsakyme.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.