„Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc., o kitais metais – dar vienu procentu, net ir tokiu atveju bankai turi pakankamai kapitalo atremti šį iššūkį“, – apžvelgdamas Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Lietuvai sakė G.Šimkus.
Anot jo, tokį Lietuvos bankų atsparumą lemia pelninga veikla ir anksčiau sukaupti rezervai.
Pasak G.Šimkaus, bankų sistemos likvidumas yra istoriškai aukštas ir galėtų atlaikyti išbandymus trumpuoju laikotarpiu.
„Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu galėtų padengti indėlių sumažėjimą 41 proc.“, – sakė LB vadovas.
„Tiek gyventojų, tiek verslo, tiek pačios bankų sistemos padėtis dar ir prieš karą buvo itin gera. O tai didina šių rinkos, ekonomikos dalyvių atsparumą“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
„Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiemet Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc. (ne lėčiau augtų, bet sumažėtų, o kitais metais kristų dar procentu), net ir tuo atvejų bankų sistema turi pakankamai kapitalo, kad atremtų šį iššūkį“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, G.Šimkaus teigimu, neramu dėl kaistančios būsto rinkos – toliau auga nekilnojamojo turto (NT) kainos, tad daugėja būsto pervertinimo ir netvaraus augimo požymių.
Anot G.Šimkaus, Lietuvos finansų sistemai šiuo metu kyla trys sisteminės rizikos: karas Ukrainoje ir jo ekonominiai padariniai, būsto kainų augimas bei rinkos perkaitimas, taip pat užsitęsusi infliacija ir galimas palūkanų padidėjimas.
Visų pirma, jo teigimu, dėl karo Ukrainoje lėtės Lietuvos ekonomikos augimas, prastės dalies įmonių finansinė būklė.
„Rusijos karas prieš Ukrainą reikšmingai pakeitė geopolitinę aplinką, ekonominės raidos perspektyvas ir sukėlė papildomų naujų rizikų Lietuvos ir visos Europos bei pasaulio finansų sistemoms“, – sakė G.Šimkus.
Pernai, anot jo, Lietuvos eksportas į Rusiją 2021 m. sudarė apie dešimtadalį viso eksporto, o į Ukrainą ir Baltarusiją bendrai – 7 proc. Po vasario 24 d., pastebi G.Šimkus, statistika reikšmingai kito. Tai turi neigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikos raidai, aiškina LB vadovas.
„Matome reikšmingą eksporto į karo paveiktas šalis susitraukimą. O tai prisideda ir prie lėtesnio Lietuvos ekonomikos augimo, gali sukelti sunkumus daliai įmonių, dirbusių tose rinkose arba iš ten gavusioms medžiagas, detales ir pan.“, – dėstė G.Šimkus, toliau tęsęs, jog dėl karo apskritai sutriko žaliavų, maisto tiekimas iš šių šalių, ženkliai augo jų kainos – tiek tiekiamų Rusijos, tiek kitų šalių.
„Visa tai didina įmonių produkcijos savikainą. Sparčiai augančios energijos ir žaliavų kaina paveiks ne tik su Rusija, Ukraina ir Baltarusija prekiavusias įmones, bet ir ekonomiką plačiąja prasme“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
LB konstatuoja, kad sutrikus ryšiams su šiomis šalimis, daliai įmonių gali kilti sunkumų grąžinant paskolas, kas galimai lemtų bankų nuostolius ir neigiamai veiktų bendrą ekonomikos raidą. Pasak G.Šimkaus, jau nuo kovo stebima, kad gamybos, transporto energijos tiekimo ir statybos veiklą vykdančių įmonių paskolos už maždaug 200 mln. eurų bankų vertintos kaip padidėjusios rizikos.
Vertindamas infliacijos riziką, LB pažymi, kad prognozuojant palūkanų normų didėjimą, pažeidžiamiausi namų ūkiai ir įmonės galėtų susidurti su paskolų įmokų mokėjimo problemomis, jei didelė infliacija užsitęstų, o palūkanos pakiltų.
Tačiau rizikas švelnina per pandemiją sukauptos reikšmingos gyventojų santaupos ir įmonių bei bankų kapitalo atsargos, be to, didesnės palūkanų normos ilguoju laikotarpiu teigiamai veiks finansinį stabilumą, nes padės slopinti infliaciją ir vėsinti NT rinką, prognozuoja LB.
Kartu Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebimos rizikos dėl galimo būsto rinkos perkaitimo, esą per pandemiją sparčiai augusios būsto kainos ima atitrūkti nuo pamatinių veiksnių, daugėja netvarios NT rinkos plėtros požymių. Auga ir rizika, kad NT kainos gali kristi, dėl ko išaugs nuostoliai.
„Lietuvos banko skaičiavimais, šiuo metu būsto kainos fundamentaliaisiais veiksniais – ekonomikos, pajamų ar gyventojų skaičiaus augimu – pagrįstas vertes viršija apie 9 proc. Spartų kainų kilimą daugiausia lemia ryškėjantis atotrūkis tarp būsto paklausos ir pasiūlos.
Per pandemiją būsto paklausa reikšmingai išaugo, o naujo būsto pasiūla beveik nepasikeitė – pastaruoju metu netgi mažėjo. Be to, naujo būsto pasiūlą artimiausiu metu gali riboti dėl pabrangusių žaliavų padidėjusios statybos kainos ir galimybės gauti statybos leidimus“, – rašoma LB pranešime.
