Ekonomistas pateikė tris NT mokesčių pavyzdžius iš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos praktikų.
Pavyzdžiui, anot T.Povilausko, Vokietijoje būsto mokestinė vertė nustatoma pagal 1935 m. Rytų arba 1964 m. Vakarų Vokietijos vertes. „Tai reiškia, kad mokestinė vertė buvo apie 5 proc. realios vertės, todėl reikėjo papildomų koeficientų, kurie apsunkino supratimą apie tą mokestį. Kita vertus, vokiečiai iš gyventojų surenka 0,15–0,2 proc. bendro vidaus produkto (BVP) iš šito mokesčio, kas Lietuvoje reikštų apie 100 mln. eurų pajamų“, – aiškino jis.
Tuo metu Latvijos NT mokestis, atrodytų, nėra toks žemas. Kaip teigė ekonomistas, jis sudaromas 0,2 proc. nuo mokestinės vertės, kai ji mažesnė negu 57 tūkst. eurų. Tarifas kyla iki 0,4 proc., kai vertė auga nuo 57 tūkst. iki 107 tūkst. eurų, ir galiausiai, kas virš 107 tūkst. eurų, apmokestinama 0,6 procento.
Tačiau T.Povilauskas pabrėžė, kad šioje šalyje taikomos lengvatos leidžia sumažinti mokamą sumą 25–90 proc.
Lenkija išsiskiria NT mokesčių sistema. Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad toks mokestis skaičiuojamas ne nuo būsto vertės, o pagal NT kvadratų skaičių ir dauginamas iš kasmet kintančio koeficiento.
Anot jo, tai reiškia, kad šioje šalyje nėra jokio progresyvumo – visi moka pagal tai, kokioje savivaldybėje yra būstas ir koks jo plotas. Pavyzdžiui, už 60 kvadratinių metrų ploto būstą per metus tektų sumokėti 11,7 euro.
„Iš tų trijų pavyzdžių norėjau akcentuoti tris rekomenduojamus bruožus, kuriuos Finansų ministerija, matėsi, stengėsi įtraukti į savo siūlymą. Pirma, keisti mokestines vertes kuo dažniau (kad nebūtų kaip Vokietijoje – tą dabartinis Ministerijos projektas ir rodo – indeksuojame kas 3 metus).
Antra, išvengti lengvatų (kad nebūtų kaip Latvijoje – tą dabartinis Ministerijos projektas irgi įvertina – iš esmės niekas neatleidžiamas nuo mokesčio)“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
T.Povilauskas pateikė ir trečią išvadą – NT mokestis turi būti bent kažkiek progresyvus. Jo pastebėjimais, Finansų ministerija jau bandė įvesti progresyvumo, atskirdama mokesčio tarifus pagrindiniam ir nepagrindiniam gyvenamosios paskirties turtui. Taip pat buvo nustatyti ir trys pagrindiniai tarifai pagrindiniam būstui.
„Tačiau čia būtų galima pagalvoti, ar neverta padidinti tarifo, kai pagrindinio būsto vertė viršija 2 medianų vertę: ne 0,1 proc. kaip siūloma dabar, o 0,2 ar 0,3 procento.
Kita vertus, jeigu 2022 metų valstybės biudžetas buvo priimtas opozicijos balsu, nežinau, ar įmanoma, kad bet koks NT mokesčio projektas praeitų pro Seimą“, – rašė ekonomistas.
