Valdančiosios tarybos suformuotose pinigų politikos gairėse numatyta, kad prieš priimant sprendimus dėl bazinės palūkanų normos didinimo, prieš kurį laiką būtina apsispręsti būtent dėl šios skatinamosios programos užbaigimo, kurios apimtys birželio mėnesį jau buvo sumažintos dvigubai – iki 20 mlrd. eurų.
Tai reiškia, kad jau liepos mėnesį euro zonos pinigų politikos formuotojai gali imtis ir kito pinigų politikos normalizavimo žingsnio – bazinių palūkanų normų didinimo.
„Vadovaudamasi Valdančiosios tarybos politikos eiliškumu, Valdančioji taryba savo liepos mėn. pinigų politikos posėdyje ketina padidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – skelbiama banko pranešime.
Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išlieka nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.
Kitą palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolimesnio kėlimo.
Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, siekiant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Apie tai, kad iki rugsėjo mėnesio gali būti nutraukta neigiamų palūkanų normų era, gegužės pabaigoje užsiminė ir ECB vadovė Ch. Lagarde. Pasak jos, tikėtina, kad ECB „iki trečio ketvirčio pabaigos atsisakys neigiamų palūkanų normų“.
Dėl aukštos infliacijos Ch. Lagarde pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo savo kolegų ECB Valdančiojoje taryboje raginimų pakelti palūkanų normas. Infliacija euro zonoje gegužę buvo rekordiškai aukšta ir siekė 8,1 proc. Ji net keturis kart viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis numatomas liepos 21 d.
Bijo paleisti kontrolę
ECB paskelbus, kad jau liepos mėnesio posėdyje bus imamasi palūkanų normų didinimo 25 baziniais punktais, SEB banko Rinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis finansų analitikas Eduardas Petrulis sako, kad buvo galima tikėtis netgi griežtesnio sprendimo.
„SEB prognozė buvo, kad liepos mėnesį gali indikuoti net ne 25, o 50 bazinių punktų padidinimą. Tai čia, galima sakyti, ECB buvo truputį švelnesnis, negu mes galvojome“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė E.Petrulis.
Pagal naująsias ekspertų prognozes, 2022 m. metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad ji sumažės iki atitinkamai 3,5 ir 2,1 proc. SEB analitikas atkreipia dėmesį, kad ilguoju laikotarpiu infliacijos prognozė jau viršija paties ECB nubrėžtą siektiną kainų augimo lygį.
„Jeigu patys ECB prognozuoja, kad visą prognozių laikotarpį infliacija bus virš jų pačių 2 proc. tikslo, tai reiškia, jie mato, jog šitas infliacijos pakilimas yra ilgalaikis. Tai reiškia, kad palūkanų norma bus didinama ne tik artimiausius porą posėdžių“, – aiškino jis.
Todėl, pasak eksperto, nors sprendimą galima vadinti subalansuotu, iš ECB Valdančiosios tarybos buvo galima laukti ir griežtesnio tono, kadangi remiantis ateities sandoriais, rinkos dalyviai iki metų pabaigos tikisi, kad palūkanų normos po 25 bazinius punktus bus didinimas net penkis kartus.
„Akivaizdu, kad ECB bijo paleisti infliacijos kontrolę, rinkos lūkesčius, kad jie netaptų nevaldomi, nes tada kainų augimą suvaldyti bus dar sunkiau. Dėl to griežtina retoriką, patys turbūt jausdami, kad netgi šiek tiek vėluoja“, – tvirtino E.Petrulis.
