„Atsižvelgiant į aptariamą kontekstą ir problematiką, Vyriausybė kartu su Europos Komisija suderėjo tokį procentą, kuris, visų pirma, nepažeidžia ES reglamentų, o antra – atspindi šalies problemų mąstą ir siekiamą pokytį“, – BNS nurodė Finansų ministerija.
Ministerijos teigimu, su nacionaliniu finansavimu investicijos Sostinės regione iki 2027 metų sieks apie 1,3 mlrd. eurų. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas iš sanglaudos politikos fondų gaus apie 4,1 mlrd. eurų.
Pagal EK pirminį pasiūlymą, finansavimas Vilniaus regionui turėjo mažėti iki 43 mln. eurų, todėl Lietuva rudenį siūlė šią dalį padidinti iki maksimaliai leistino dydžio – beveik 700 mln. eurų, kuris su nacionalinėmis lėšomis siektų apie 1,4 mlrd. eurų.
ES parama regionams skiriama pagal jų išsivystymo lygį. Iš viso yra trys kategorijos: mažiau išsivysčiusiais laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji – tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai – virš 90 procentų.
Lietuva traktuojama ne kaip vientisas, o kaip du skirtingo išsivystymo regionai. Ekonomiškai mažiau pažengusiam Vidurio ir vakarų regionui skiriama didesnė ES parama, tuo metu Vilniaus regionui lėšos mažėja.
Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui siekia 117 proc., likusios Lietuvos – 65 proc. ES vidurkio. Lietuvai 2014–2020 metais parama iš Sanglaudos politikos siekė 6,901 mlrd. eurų.
