„Pakeitus įstatymą verslas turės geresnes sąlygas augti, plėstis, mokėti mokesčius ir kurti naujas darbo vietas. Vienas svarbiausių įstatymo projekte numatytų siūlymų – verslas pagaliau galės lengviau leisti privilegijuotąsias akcijas negu galėjo iki šiol“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Siūloma atsisakyti griežto privilegijuotųjų akcijų ribos įstatiniame kapitale reguliavimo – šios akcijos be balso teisės galėtų sudaryti iki pusės kapitalo, o ne iki vieno trečdalio. Tai ypač aktualu jaunam aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui.
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė Gerda Sakalauskaitė sako, kad lankstesnis reguliavimas yra itin laukiamas Lietuvos rizikos kapitalo sektoriuje.
„Iki šiol Lietuvoje privilegijuotosios akcijos reglamentuotos taip, kad jas pritaikyti rizikos kapitalui faktiškai buvo neįmanoma ir tai buvo didžiulė kliūtis Lietuvos investuotojų ekosistemai, kuri kasmet atlieka šimtus rizikos kapitalo sandorių.
Planuojami pakeitimai priartins Lietuvą prie pažangiausių privataus kapitalo rinkos šalių ir padės pritraukti daugiau investicijų į Lietuvos startuolius, juos išlaikyti mūsų šalyje“, – pranešime teigė G.Sakalauskaitė.
Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės teigimu, dabartinis įstatymas neatitinka verslo aktualijų ir atbaido užsienio investuotojus, tad pokyčiai būtini.
„Esame susidūrę su situacijomis, kai rizikos kapitalo fondai investicijų ieškančiam startuoliui nurodo įsteigti valdančią bendrovę Vakaruose dėl brandos trūkumo Akcinių bendrovių įstatyme. Analitikų vertinimais, Lietuvos startuolių sektorius dėl neaiškaus mūsų akcinių bendrovių įstatymo kasmet gali prarasti nuo 100 iki 300 mln. eurų investicijų“, – ministerijos pranešimė sakė I.Langaitė.
Įstatymo pakeitimais aiškiau apibrėžiama, kaip organizuoti nuotolinius akcininkų susirinkimus: siūloma leisti balsuoti nuotoliniu būdu tuomet, kai to pareikalauja akcininkai, turintys ne mažiau kaip dešimtadalį visų balsų susirinkime. Be to, vienbalsiu akcininkų sprendimu įstatuose galės būti numatyta, kad susirinkimai organizuojami tik elektroninių ryšių priemonėmis.
76,5 proc. per pastaruosius trejus metus įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių pasirinko minimalų įstatinį kapitalą, todėl, siekiant palengvinti verslo pradžią, siūloma numatyti mažesnę jo sumą – 1 tūkst. eurų vietoj 2,5 tūkst. eurų.
Be to, siekiant sustiprinti smulkiųjų akcininkų teisių apsaugą, siūloma nustatyti jų akcijų išpirkimo tvarką, kai likti akcininku nėra tikslinga arba išpirkimo pareikalauja daugumą turintis akcininkas. Dabar tokią galimybę turi tik listinguojamų bendrovių akcininkai.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai įsigalios po to, kai įstatymą priims Seimas.
