Pirmiausia, jis paminėjo, kad ES visoms Centrinės ir Rytų Europos (CRE) bei Baltijos šalims kasmet skiria apie 27 mlrd. eurų ES paramos. Tai sudaro apie 0,2 proc. ES BVP. Anot Ž.Maurico, tai tik lašas jūroje, be to, pavyzdžiui, ES kasmet skiria 25 mlrd. eurų paramos Afrikos šalims.
Jis paskaičiavo, kad ilguoju laikotarpiu Ukrainai reikėtų apie 10–15 mlrd. eurų paramos, o tai 0,1 proc. ES BVP.
„Tai yra dar mažesnis lašas jūroje. Palyginimui, Lenkijai kasmet yra skiriama apie 10 mlrd. eurų ES paramos. Ukrainai ši parama būtų reikšminga ir sudarytų 10 proc. Ukrainos BVP, nes jis yra beveik 100 kartų mažesnis nei ES“, – feisbuke rašė ekonomistas.
ES parama Ukrainai nuo Rusijos karinės invazijos pradžios jau siekia 27 mlrd. eurų t. y. tiek pat, kiek ES skiria paramos visoms CRE ir Baltijos šalims per metus. „Tad Ukrainai net ir nesant ES nare, ES skiria jai žymiai daugiau lėšų nei bet kuriai kitai ES narei“, – paminėjo jis.
Nuo invazijos pradžios per keturis mėnesius Ukrainos infrastruktūrai padaryta žala jau viršija 100 mlrd. eurų, o bendra žala Ukrainos ekonomikai siekia virš 0,5 trln. eurų, pareiškė Ž.Mauricas.
„ES bet kuriuo atveju skirs liūto dalį lėšų Ukrainos atstatymui, nepriklausomai nuo to, ar ši taps ES nare, ar ne. Pavyzdžiui, Italija ir Graikija jau pasisiūlė atstatyti sugriautą Mariupolio teatrą bei subombarduotus gimdymo namus, tad Ukraina, tikėtina, bet kuriuo atveju gaus šimtus milijardų sieksiančią paramą iš ES, bet geriau ją gautų būdama ES nare“, – rašė ekonomistas.
Jis akcentavo, kad Ukrainos tapimas ES nare minimalizuotų Rusijos invazijos tikimybę ateityje, todėl sumažėtų tiek ekonominiai, tiek žmogiškieji nuostoliai dėl galimo karo ateityje.
„Kitaip tariant, ES žymiai labiau apsimokėtų priimti Ukrainą į ES, su visais jos trūkumais, bei mokėti Ukrainai ES paramą, siekiant išlaikyti taiką, nei rizikuoti, kad ateityje vėl teks susidurti su karine agresija bei skirti šimtus milijardų eurų dar vienam Ukrainos atstatymui. Tas pats galioja Moldovai bei Sakartvelui.
Strategiškai ES taip pat turėtų priimti Ukrainą į savo bendriją, ypač turint omenyje tai, kad Vakarų įtaka pasaulyje menksta. Pavyzdžiui, Vakarai praranda įtaką Kinijai ir Rusijai Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje, o Centrinė ir Rytų Europa yra vienas iš nedaugelio regionų, kuriuose parama Vakarams išaugo“, – aiškino Ž.Mauricas.
„Čia pateikiau tik ekonominius argumentus. Vertybine prasme abejonių dėl Ukrainos narystės ES neturėtų kilti, nes Ukraina gina ne tik savo, bet ir mūsų laisvę nuo autoritarinio Putino režimo“, – paminėjo jis.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pasmerkė Briuselio sprendimą suteikti Ukrainai oficialios kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusą kaip žingsnį, kuriuo geopolitiškai siekiama „sustabdyti Rusiją“.
