„Jeigu mes sudėsime didžiausius vartotojus – „Achemą“, „Orlen Lietuvą“, „Lifosą“, kai ji dar dirbo maksimaliu pajėgumu, Ignalinos atominę elektrinę ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, turėsime 150 megavatų.
Tai penki didžiausi vartotojai gali būti maitinami iš dviejų šimtų megavatų sistemos ir dar penkiasdešimt megavatų yra rezervo“, – žurnalistams Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje trečiadienį sakė Rimvydas Štilinis.
Jo teigimu, kaupikliai taip pat gali patenkinti 10 proc. visos Lietuvos elektros poreikio žiemą – jis siekia 2 tūkst. megavatų, o pirminį elektros rezervą įrenginiai galės užtikrinti per sekundę.
Pasak R.Štilinio, Lietuvoj įrengta elektros kaupiklių sistema bus didžiausia Europoje bei viena didžiausių pasaulyje.
„Pastatę ir užbaigę projektą gruodžio mėnesį mes turėsime didžiausią bateriją Europoje ir turbūt į trejetuką arba penketuką patenkančią sistemą pasaulyje“, – teigė „Energy cells“ vadovas.
Po 50 megavatų galios kaupiklius Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos pastotėse įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Pasak R.Štilinio, Utenos rajone esantis baterijų parkas pradės veikti anksčiausiai – jis dalyvaus rugsėjį planuojamame Lietuvos izoliuoto darbo bandyme, kurio metu šalies sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS/UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu.
Valstybinės energetikos grupės „Epso-G“ valdomos bendrovės „Energy cells“ įgyvendinamam projektui Europos Sąjunga (ES) balandį skyrė 87,6 mln. eurų.
Kaupikliai reikalingi, kad Baltijos šalių elektros sistema galėtų veikti savarankiškai dar iki atsijungiant nuo posovietinės UPS/IPS sistemos, o ateityje jie galėtų kaupti iš saulės ir vėjo pagaminamą energiją ir atiduoti ją į tinklą esant poreikiui.
