Energetikos ministerija teigia, kad tai vienas svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme. Jei elektros sistemoje įvyktų avarija, šios baterijos vos per kelias sekundes galės pradėti tiekti energiją ir atnaujinti jos tiekimą visoje Lietuvoje.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog projektas žymi naują kokybinį tinklo atsparumo lygį ir padės Lietuvai įgyvendinti vieną svarbiausių uždavinių iki sinchronizacijos – galimybę dirbti izoliuotu režimu.
„Pradedami statyti įrenginiai padės užtikrinti mūsų elektros sistemos stabilumą ir patikimumą įvykus trikdžiams, tiek veikiant kontinentinės Europos tinkle, tiek veikiant savarankiškai. Karas Ukrainoje tik dar kartą parodė visiškos energetinės nepriklausomybės būtinybę, tad su baterijų įrengimo pradžia liudijame dar vieno energetinei nepriklausomybei svarbaus etapo pradžią“, – pranešime sakė D.Kreivys.
Po 50 megavatų galios kaupiklius Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse įrengs ir po to aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Pagal moderniausias energijos kaupimo įrenginių ličio jonų technologijas pagaminti įrenginiai yra pirmieji ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Ši 200 MW ir 200 MWh suminės galios ir talpos sistema yra viena didžiausių ir viena pirmųjų Europoje, teigia ministerija.
Valstybinės energetikos grupės „Epso-G“ valdomos bendrovės „Energy cells“ įgyvendinamam projektui Europos Sąjunga (ES) balandį skyrė 87,6 mln. eurų.
Kaupikliai reikalingi, kad Baltijos šalių elektros sistema galėtų veikti savarankiškai dar iki atsijungiant nuo posovietinės UPS/IPS sistemos, o ateityje jie galėtų kaupti iš saulės ir vėjo pagaminamą energiją ir atiduoti ją į tinklą esant poreikiui.
Lietuvoje iki metų pabaigos įrengus keturis bendros 109 mln. eurų vertės 200 megavatų elektros kaupiklius Lietuva galės apsirūpinti elektra, jei šalis būtų anksčiau nei 2025 metais atjungta nuo bendro su Rusija ir Baltarusija energetikos žiedo (BRELL), o šalies energetikos sistema taps visiškai nepriklausoma, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Baterijos užtikrins tai, kad mes bet kada atjungti nuo BRELL turėsime elektros energiją mūsų namuose – čia pats svarbiausias dalykas. Iki šiol, kol baterijos nepastatytos, jeigu mūsų sistemoje kas nors atsitinka, momentinę galią gauname iš Rusijos. Po baterijos pastatymo mes jau būsime visiškai nepriklausoma sistema“, – žurnalistams Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje trečiadienį sakė D.Kreivys.
„Tai didžiulis žingsnis tiek mūsų energetinio saugumo, tiek sinchronizacijos su kontinentine Europa link“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, elektros kaupikliai pasitarnaus ir Lietuvoje vystant atsinaujinančią energetiką.
„Paskutinis žingsnis, kuris bus likęs – užsitikrinti elektros energijos gamybą. 2030-aisiais metais mes Lietuvoje pasigaminsime patys šimtą procentų elektros energijos ir baterija bus vienas iš pamatų, kurie leis suintegruoti tokį didelį kiekį atsinaujinančios energetikos“, – teigė D.Kreivys.
Jo teigimu, neturėdama elektros kaupiklių, tačiau atjungta nuo BRELL žiedo, Lietuva per keletą valandų per Lenkiją būtų prijungta prie kontinentinės Europos – tokiam scenarijui, pasak ministro, „Litgrid“ turi parengusi planus kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriais.
„Mes per trumpiausią laiką pirmiausia būtume pajungti prie Europos energetinės sistemos per Lenkiją. Turbūt per keletą valandų pradėtų veikti planas, kuris yra tokiu atveju. Yra galimi tam tikri galių rezervavimai „NordBalt“ sistemoje, taip pat būtų sujungta visa eilė kitų sistemų. Atjungimas nuo BRELL žiedo nėra kritiška, bet šitos baterijos duoda visišką ramybę“, – teigė D.Kreivys.
Tačiau ministras pažymėjo, kad atjungimas nuo BRELL žiedo neįvyktų per kelias sekundes. „Nereikia pamiršti, kad priklausomybė yra abipusė ir ne taip paprasta sistemas atjungti per kelias sekundes“, – teigė D.Kreivys.
Ministras: sinchronizacija galėtų įvykti 2024 metais
Pasak ministro, kitas svarbus žingsnis Baltijos šalims siekiant sinchronizuotis su kontinentine Europa – sinchroninių kompensatorių statyba. Numatoma, kad Lietuvoje jie bus pastatyti 2024 metų pradžioje.
D.Kreivys teigia, jog kompensatoriai sudarys technines galimybes greitesnei sinchronizacijai. Anot ministro, Lietuva siekia sinchronizavimo darbus baigti dar 2024 metais.
„Šiandien tas noras yra ir mes, kaip Lietuva, labai aiškiai tą klausimą esame iškėlę visais lygiais dėl greitesnės sinchronizacijos, kuri galėtų įvykti 2024 metais“, – teigė D.Kreivys.
„Mes tikrai bandytume ankstinti sinchronizaciją iki 2024-ųjų metų. Techninės galimybės, žiūrint iš mūsų sistemos operatoriaus pusės, atsiras 2024 metų pradžioje“, – sakė ministras.
Iki šiol buvo numatyta, kad Baltijos šalys veikti sinchroniniu režimu su Europa galėtų 2025 metais.
9 Baltijos regiono šalys kartu užtikrins elektros sistemos adekvatumą
Devynių Baltijos jūros regiono šalių elektros perdavimo sistemų operatorės bendradarbiaus užtikrindamos regiono sistemos adekvatumą.
Tokį sprendimą Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST, Estijos „Elering“, Suomijos „Fingrid“, Švedijos „Svenska kraftnat“, Danijos „Energinet“, Norvegijos „Statnett“, Lenkijos PSE ir Vokietijos „50Hertz“ vadovai priėmė antradienį Taline vykusiame Baltijos jūros regiono operatorių lyderių susitikime.
„Keisimės duomenimis apie energetinių išteklių importą, elektros gamybos pajėgumus, analizuosime bendrą sistemos adekvatumą ir kartu ruošimės valdyti galimas rizikas“, – pranešime sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.
Susitikime aptartas dujų tiekimo sutrikimų vykstant karui Ukrainoje ir sustabdyto elektros importo iš Rusijos poveikis gamybos pajėgumams Baltijos jūros regione 2022–2023 metų rudens ir žiemos sezono metu.
