– Ar sankcijos veiksmingos, ar randama būdų, kaip jas apeiti?
– Sankcijos labai veiksmingos – abi šalys patiria didelį spaudimą: pasikeitė krovinių pervežimo terminai, pervežimo kainos. Vyksta rimti pasikeitimai, kurie turi didelį poveikį jų ekonomikai.
Baltarusija ėmėsi atsakomųjų priemonių – Lietuvos vežėjai įvažiuoja tik iki pirmo išsikrovimo punkto pasienyje. Rusija veidrodinių sankcijų nesiėmė: Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjai važiuoja iki iškrovimo, iki vidinės muitinės – iki kliento.
– Ar tiesa, kad Lietuvos vežėjai gauna signalų, jog, reaguodami į pritaikytas sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos vežėjai stengiasi investicijas perkelti į Lietuvą, kitas kaimynines šalis? Kokias pasekmes tai gali turėti visam sektoriui?
– Tokių signalų yra labai nemažai. Jie eina iš ne vienos šalies: iš Kazachstano, Sakartvelo, Moldovos. Tenka kartais girdėti ir iš Lietuvos. Transporto sektoriuje esantis kapitalas stengiasi surasti galimybę dirbti ir uždirbti pelną. Kaip suprantu, Rusijos transportininkai patiria didžiulius nuostolius: sustoję 70 tūkst. žmonių jų tarptautiniame sektoriuje, vairuotojai atleidžiami, todėl ieškoma, kur perkelti vilkikus.
– Pati Baltarusija balandžio viduryje įvedė draudimą ES registruotoms transporto priemonėms judėti per Baltarusijos teritoriją. Kokią tai įtaką turi transporto sektoriui?
– Pasikeitė visas pervežimas, jo laikas. Jei anksčiau iš Berlyno važiuodavome į Maskvą ir sugaišdavome 5–6 dienas, dabar vien eilėse Baltarusijos ar Rusijos pasienyje tenka stovėti savaitę. Labai stipriai – 3–4 kartus išaugo ir pervežimo suma. Tai sukelia ir prekių ribojimą – yra prekių, kurios negali būti įvežamos į Rusijos teritoriją. Teko skaityti pranešimus, kad Rusijos importas šiemet, palyginti su pernai metais, sumažėjo netgi 38 proc.
– Dėl prekių gabenimo tranzitu tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos Lietuva įgyvendina ES sankcijas. Girdėjome grasinimų iš Rusijos, kad bus atsakas – galimai taikys tokias pačias priemones. Kaip manote, kiek tai realu?
– Iš Rusijos galima tikėtis įvairių veiksmų. Tačiau Baltarusijos ūkis, mano manymu, išvystytos pramonės neturi, todėl jie neturėjo ką saugoti, ir įvedė veidrodines sankcijas. Jie norėjo išsaugoti savo transporto sektorių. Jo saugojimas sukėlė didžiules problemas ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai. Jei anksčiau per du postus iš Lenkijos, per keturis postus iš Lietuvos pravažiuodavo keli tūkstančiai vilkikų tranzitu per Baltarusiją į Rusiją, dabar upė užtvenkta Baltarusijos valdžios sprendimu. Tai sudaro savaitės ilgio eiles, 3–4 kartus kelia pervežimo kainas.
Jei tą patį padarytų Rusija, kas būtų visai nelogiška, reikštų, kad eilės prie sienų pailgėtų dar 10–20 dienų, pervežimo kaina išaugtų galbūt 10 kartų. Gamyklos, kurios laukia komponentų, žaliavų, jų nesulauktų.
Tarptautiniame transporto sektoriuje yra 45 tūkst. Rusijos vilkikų – tai sudaro apie 70 tūkst. žmonių. O štai gamyklose dirba dešimtys milijonų žmonių.
Jei taip atsitiktų, Lietuva, matyt, galėtų sureguliuoti savo srautus taip, kad ir Rusijai galėtų pablogėti tam tikros krovinių judėjimo per Lietuvos Respubliką sąlygos. Manau, Rusijai tai nepatiktų. Noriu pasakyti, kad mūsų koziriai dar ne visi padėti ant stalo.
Bet koks reguliavimas – koks jis beatsirastų – keltų pervežimo kainas, ilgintų terminus. Rusijai, artėjant tokiai didžiulei ekonominei katastrofai, tai būtų papildomas šūvis jau nebe sau į koją, o į pilvą.
– Prasidėjus karui Ukrainoje išryškėjo dar viena problema – sektoriuje trūksta vairuotojų. Kur dingo tie žmonės?
– Lietuvoje yra apie 6,5 tūkst. vežėjų. Šiose įmonėse dirba apie 142 tūkst. žmonių, iš kurių – 80 tūkst. vairuotojų. Karo veiksmams prasidėjus, apie 10,3 tūkst. žmonių išvažiavo iš Lietuvos į Ukrainą.
Lietuva buvo puolama rengiant hibridinę ataką su nelegaliais keliautojais, kurie veržiasi į šalį. Dėl to buvo įvestas nepaprastosios padėties įstatymas. Jame buvo numatyta, kad Baltarusijos piliečiams negalima išduoti vizų. Tai paralyžiavo dar apie 10 tūkst. žmonių galimybes įsidarbinti Lietuvoje. Lietuvos transporto sektoriui tai daro labai didelį poveikį.
Be to, Baltarusijos vyriausybė įvedė sprendimą – išduos vairuotojų skaitmenines korteles, kurios negalėtų būti pritaikytos ES šalyse. Taip kovojama dėl resursų – tai karas dėl darbuotojų.
