Fejerverkai – nedraudžiami
Sostinės politikai birželio 29 d. turėjo svarstyti, ar riboti fejerverkų naudojimą mieste, o galingesnę pirotechniką apskritai uždrausti. Tačiau paskutinę akimirką pasiūlymas buvo atsiimtas – Lietuvos pirotechnikų asociacijos pirmininkas Ovidijus Barkauskas portalui lrytas.lt sakė, jog greičiausiai dėl to, kad buvo įsiklausyta į asociacijos pateiktus argumentus.
Triukšmo prevencijos taisyklių pakeitimuose turėjo būti numatyta, kad sostinėje būtų draudžiama naudoti F4 kategorijos fejerverkus bei T2 ar P2 kategorijos civilines pirotechnikos priemones – kitaip sakant, profesionalius fejerverkus, kuriuos gali įsigyti, laikyti ir naudoti tik licencijuotos įmonės.
Mažesnio galingumo pirotechnika, išskyrus vadinamąsias bengališkąsias ugneles, turėjo būti draudžiama naudoti arčiau nei 75 metrai nuo daugiabučių gyvenamųjų namų, taip pat savivaldybės nustatytose tyliosiose viešosiose zonose.
Pirotechnikų atstovai tikina, kad, jei būtų uždrausti fejerverkai, jų ne tik nebūtų galima leisti renginiuose, bet į Vilnių nebeatvyktų ir tokios kino kompanijos kaip „HBO“, „Netflix“ bei garsūs atlikėjai, kurie savo pasirodymuose naudoja fejerverkus. Tačiau apskritai šiuo metu jokie fejerverkai visoje šalyje nėra uždrausti – juos galima ir pirkti, ir užsisakyti, ir naudoti.
Savivaldybės atsakymas nustebino
Vilniaus miesto savivaldybė portalui lrytas.lt į klausimą, kodėl buvo siūloma drausti fejerverkus, atsakė, esą tarptautinių tyrimų rezultatai – vienareikšmiški: fejerverkuose esantys sunkieji metalai ir cheminės medžiagos kenkia gamtai ir mūsų sveikatai. Didžiulį stresą dėl fejerverkų garso patiria net tik jautresni gyventojai, vaikai, bet ir miesto paukščiai, naminiai gyvūnai, pastarieji dažnai dėl to pabėga iš namų.
Anot savivaldybės, labai sunku įsivaizduoti sertifikatą, kuris neigtų fejerverkų keliamą pavojų ir didinamą taršą – jos manymu, ES sertifikatai turbūt pirmiausia vertina jų naudojimo saugumą, o prie ilgalaikės taršos problematikos, matyt, bus sugrįžta vėliau.
„Dar praėjusių metų liepą sostinė priėmė rezoliuciją ir vilniečius, miesto svečius, sostinės įmones bei organizacijas paragino atsisakyti pavojų fejerverkų švenčių metu ir vietoj jų rinktis kitus, nepavojingus būdus ypatingoms progoms švęsti
Savo pavyzdžiu parodėme, kad fejerverkus tikrai galime pakeisti moderniųjų technologijų sukurtomis šviesų instaliacijomis – puikūs pavyzdžiai yra „Šviesų festivalis“, 3D instaliacija ant Varpinės Katedros aikštėje per Naujuosius metus, dronų sąspietis“, – rašoma portalui lrytas.lt atsiųstame komentare.
Renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai, savivaldybė tikino leidimų jau nebeišduodanti, o ypatingas progas gyventojus ir įmones kviečianti švęsti tvariai.
„Mėgėjiškų fejerverkų naudojimo savivaldybė negali reguliuoti, todėl dar kartą kviečiame visus kartu rinktis šį pokytį. Ypač, kai Vilniuje įsikūrė tiek daug karo zoną palikusių ukrainiečių, kuriuos net menkiausias sprogimas emociškai trikdo ir verčia jaustis nesaugiai“, – teigiama komentare.
Toks savivaldybės atsakymas labai nustebino O.Barkauską. Pasak jo, trūksta duomenų, kokias tyrimais savivaldybė remiasi. „Reikėtų patikslinimo. Mes turime tyrimus, o ar savivaldybė gali pateikti duomenis, kokie sunkieji metalai yra fejerverkuose ir kaip jie kenkia? Kokie tyrimai rodo, kokio dydžio stresą patiria jautrūs gyventojai? Na natūralu, kad kiekvienas žmogus turi kažkokių baimių“, – sakė jis.
Jis stebėjosi ir tuo, kad savivaldybei neįtinka ES sertifikatai. „Jeigu ES sertifikatai nėra įrodymas, kad fejerverkus saugu naudoti ES teritorijoje, tai koks dar galėtų būti kitas sertifikatas? Jeigu šitaip, tai tada ir buitinė technika – koks dulkių siurblys – gali būti pavojingas“, – kalbėjo pirotechnikų asociacijos pirmininkas.
Anot jo, švęsti su profesionaliais fejerverkais yra saugu – juos leidžiančių specialias licencijas turinčių profesionalų tikslas juk ir yra, kad jie būtų paleisti saugiai. Taip pat yra draudimai, kurie gali atlyginti visgi netyčia padarytą žalą.
Raginimus naudoti kitokias priemones pirotechnikų atstovai sutiko skeptiškai. Tai nėra fejerverkų analogas, mat žmonės nepatiria tokių emocijų, kokias patiria žiūrėdami fejerverkus, dronų sąskrydis ar 3D instaliacija negali jų atstoti. Taip pat buvo primintas įvykis, kai per vieną pasirodymų iš 100 dronų 36 nukrito į upę.
O.Barkauskas nusistebėjo ir savivaldybės teigimu, jog leidimai renginiams su galingais fejerverkais nebeišduodami. „Kokiu pagrindu nebeišduodami, ar yra koks tarybos nutarimas, dokumentas? Neseniai prašėme leidimo ir jį mums išdavė. Pati savivaldybė turi teisę neužsakinėti ir nenaudoti fejerverkų, o įmonėms ir organizacijoms jų nenaudoti yra tik rekomenduojama“, – aiškino jis.
Nesupranta, kas atsitiko
Dėl buvusių siūlymų drausti fejerverkus itin buvo susikrimtę fejerverkų festivalio „Vilniaus Fejerija“ rengėjai. Jo prodiuserė Nijolė Ruzgienė kalbėdama su portalui lrytas.lt stebėjosi buvusiais savivaldybės ketinimais ir nerimavo, kad bandymų drausti fejerverkus gali pasitaikyti ir ateityje.
„Tai buvo pozityvus renginys, mus rėmė Vilniaus miesto savivaldybė, džiaugdavosi tuo, kas vyksta sostinėje – viskas visada buvo puiku. Per 13-a festivalių apsilankė per 200 tūkst. žmonių, o dar kiek fejerverkus stebėdavo pro langus, balkonus, nuo stogų!
Bet staiga buvo pradėta rašyti nebūti dalykai apie fejerverkų žalą ir tai, kaip reikia laikytis „žaliojo kurso“. Dar įdomiau, jog buvo užsimota prieš profesionalius fejerverkus – tai reiškia, jog buvo užsimota prieš verslą ir prieš festivalį.
Labai keista, kodėl staiga savivaldybės vadovams ėmė nebepatikti renginys, kai anksčiau juo džiaugdavosi. O tas alternatyvų siūlymas, tai tėra dronų protegavimas“, – neslėpė nuostabos prodiuserė.
Ji taip pat tikino, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimas buvo stumiamas nepasitariant su pirotechnikais, neatsižvelgiant į jų nuomonę. Tad pirotechnikų asociacija, norėdama užkirsti jam kelią, išvertė Vokietijos mokslininkų tiriamąjį darbą apie fejerverkų žalą – mat Lietuvoje apie tai nėra atlikta jokių tyrimų – ir padalino Vilniaus politikams.
„Kai kurie politikai mūsų klausė, kodėl rėmėmės Vokietijos, o ne Kanados ar Australijos tyrimais? Todėl, kad šios šalys nėra Europos Sąjungoje (ES) ir ten galioja visai kiti fejerverkų parametrai, negu yra nustatyti ES. O Lietuva yra ES, tad į ją įvežami ar čia gaminami fejerverkai turi būti sertifikuoti pagal ES standartus“, – pasakojo N.Ruzgienė.
Nėra tokie kenksmingi, kaip bandoma teigti
Kalbėdamas su portalu lrytas.lt O.Barkauskas sakė, kad fejerverkai nėra tokie kenksmingi, kaip bandoma juos pavaizduoti. Kietųjų dalelių kiekis, remiantis Vokietijos pirotechnikos asociacijos tyrimu, sudaro 0,7 proc. metinės kietųjų dalelių emisijos dalies.
Bendras kietųjų dalelių kiekis Vokietijoje 2018 metais buvo 207 tūkst. tonų. Naujametiniai fejerverkai sudarė apie 1,4 tūkst. tonų, o vienas tipinis profesionalus fejerverkas sudaro apie 126,5 kg. Tuo metu 2018 metais didžiausia teršėja Vokietijoje buvo pramonė – ji į aplinką išleido maždaug 96 tūkst. tonų kietųjų dalelių. Transportas sudarė 39,1 tūkst. tonų.
Anglies dioksido (CO2) naujametiniai fejerverkai irgi išskiria mažai – 1,15 tūkst. tonų, kai Vokietijos metinė CO2 emisija 2019 metais buvo 810 mln. tonų. Iš jų transportui teko 155,8 mln. tonų, pramonei – 187 mln. tonų, privačiam grilinimui – apie 500 tūkst. tonų.
„Kepant 8 asmenims vieną vakarienę, kepsninė išmeta tiek CO2, kiek jų išmeta dvi paletės pirotechnikos gaminių. Maždaug vienas didelis fejerverkas sukuria vieno pilno automobilio bako taršą. Profesionalus fejerverkas sprogsta labai aukštai ir fiziškai žmogui įkvėpti dalelių nėra įmanoma“, – aiškino asociacijos pirmininkas.
Pagrindinės fejerverko sudedamosios dalys yra popierius, kartonas ir pirotechniniai mišiniai. Anot O.Barkausko, sunkieji metalai – arsenas, švinas – ES standartus atitinkančiuose gaminiuose nebenaudojami jau daugiau nei dešimtmetį. Kiti juose esantys cheminiai elementai yra netirpūs vandenyje, todėl, jei ir nukristų ant žemės, neterštų dirvožemio ir vandens.
Nuoroda į Vokietijos mokslininkų tyrimą: https://fejerverkai.lt/tyrimas.pdf
Pirotechnikų asociacija rekomenduoja laiku, kada šaudomi fejerverkai, nevesti gyvūnų į lauką – reikėtų likti namuose, uždaryti langus ir duris, ir garsiau paleisti muziką. Visgi asociacijos pirmininkas pastebi, kad gyvūnai apskritai bijo įvairių garsų – lėktuvų, oro balionų, audros, buitinės technikos ir pan.
„Kalbant apie nelaimingus atsitikimus – dažniausiai žmonės susižaloja dėl nelegalios pirotechnikos naudojimo, alkoholio vartojimo, dėl kurio ima netinkamai elgtis su fejerverkais ir nesilaikyti instrukcijų“, – aiškino O.Barkauskas.
N.Ruzgienė pažymėjo, kad Vingio parkas, kuriame vyksta „Vilniaus fejerija“ yra miesto parkas, visada triukšmingas, tad jo gyvūnai prie įvairių garsų jau pripratę. „Juk net mūsų Dainų šventė vyksta triukšmingai, į ją susirenka daug žmonių.
Bet mes stengiamės nepažeisti taisyklių: renginį visada baigiame būtinai iki 22 val., nes žinome, kad kitaip labai greitai žmonės gali pasiskųsti dėl triukšmo. Dar kai kurie sako, kad nereikia gąsdinti ukrainiečių. Bet apie renginius mes per visur skelbiame jau prieš 2–3 mėnesius, tad pabėgėliai per tiek laiko būtų informuoti apie tai, kas vyksta“, – aiškino ji.
