Sutartis jau pasirašyta, ir netrukus Klaipėdos uosto akvatorijoje pradės darbuotis žemsiurbės. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sutartį su rangovais iš Belgijos išorinį laivybos kanalą bus pradėta gilinti liepos mėnesį, vidinį – šiek tiek vėliau.
Tarptautinį konkursą laimėjusi uostų gilinimo ir valymo belgų bendrovė „Jan de Nul“, kuri veikia pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloed en Zoon“ įmone, naujosios krypties išorinį laivybos kanalą pagilins iki 16 metrų gylio, o vidinį kanalą šiaurinėje uosto dalyje, bemaž iki Jūrų muziejaus, – pusmetriu mažiau.
„Šiuo metu sudaryti su rangovais sutartis sunku, nes tokių, kurie turi patirties ir stiprų specialios paskirties laivyną ir dirbančių Baltijos jūroje, yra labai nedaug. O kad Klaipėdos uostas neužleistų konkurencinių pozicijų, būtinos investicijos į vis geresnę infrastruktūrą“, – sakė uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Direkcijai pavyko, ir pagal sutartį rangovai darbus turėtų užbaigti iki 2023-iųjų pavasario. Šiam projektui skiriama apie 37,3 mln. eurų. Tai yra vienas iš trijų Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo iki 15,5–16 metrų etapų, kurie iš dalies finansuojami ES lėšomis. Jiems iš viso atiteks apie 28 mln. eurų ES lėšų.
Standartai vis kinta
Jūrų uostams tenka prisitaikyti prie kintančių laivybos standartų. Kad į Klaipėdos uostą galėtų įplaukti visiškai pakrauti patys didžiausi konteineriniai laivai, vidiniame kanale akvatorijos gylis turėtų siekti 17 metrų, išoriniame – 17,5 metro – pastarasis turi būti gilesnis, nes jame yra didesnis bangavimas.
„Laivai didėja. Jeigu prieš kokį dešimtmetį akvatoriją būtų sumanyta pagilinti iki 17 metrų, niekas nebūtų supratęs, kam to reikia. Juk tokių darbų sąnaudos – didelės.
Tačiau per pastaruosius septynerius metus į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų talpa padidėjo maždaug trečdaliu. Kompanijos stengiasi kuo daugiau prekių pervežti vienu laivu, nes tai mažina logistikos savikainą“, – paaiškino A.Latakas.
Iki geopolitinių įvykių Klaipėdos uoste krova nuolat augo, bet įeinančių laivų per metus skaičius mažėjo. Vidutiniškai jų būdavo 7–7,5 tūkst., o rekordiniais krovos metais, kai ji siekė 48 mln. tonų, krovinius atgabeno 6,5 tūkst. laivų.
Iš smėlio – pylimas
Smarkios audros Lietuvos pajūryje nėra retos. Stiprus vėjas išlaužo medžius, o milžiniškos bangos į jūrą nuplauna paplūdimių smėlį nugremždamos krantus. Tad ruošiantis uosto gilinimui buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kur numatyta panaudoti iškastą jūrinį smėlį krantotvarkai: juo bus papildytas paplūdimys Melnragėje, pirmiausia po vandeniu suformuojant pylimą.
„Aplinkosauginiu požiūriu Klaipėdos paplūdimiams tai ypač naudingas sumanymas. Poilsiautojams tai sukels tam tikrų nepatogumų, nes nebus galima bristi į vandenį, tačiau tikslas – prasmingas.
Melnragės ir Girulių paplūdimiuose krantus pažeidė erozija. O gilinant akvatoriją atsiras išskirtinė galimybė jūroje, išoriniame laivybos kanale, iškastą smėlį atvežti prie Melnragės ir prie pat molo supilti 700–750 metrų ilgio pylimą. Nuo kranto jis bus nutolęs maždaug 120 metrų.
Šis pylimas – tai gamtosauginis sėklius. Jo smėlį bangos pamažu išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį. Tokiu būdu paplūdimys pasipildys smėliu – susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai“, – aiškino A.Latakas.
Tiesiai ant kranto smėlio supilti neįmanoma, nes priplaukti arčiau laivai negalės. Tad žemsiurbės iš išorinio laivybos kanalo paimtą jūrinį smėlį pakaitomis purkš link kranto ir 2–3,5 metro gylyje po vandeniu formuos pylimą.
Svarbu ir tai, kad pylimas bus formuojamas iš to smėlio, kuris kasamas jūroje. Atlikti tyrimai liudija, kad jis yra ypač švarus.
Turi patirties
Tarp Melnragės ir Girulių, maždaug 2–4 kilometrus nuo molo nutolusioje atkarpoje, panašiu būdu iki 2018 m. buvo supilta apie 1,2 mln. kubinių metrų smėlio.
„Tąkart smėlis buvo pilamas gerokai toliau nuo kranto, ir poilsiautojams tai netrukdė. Dabar tai sukels laikinų nepatogumų ir bangletininkams, ir poilsiautojams, nes tuo metu, kai darbuosis žemsiurbės, bus negalima bristi į vandenį – nesaugu. Mat zonoje, kur dirba tokia technika, 200 metrų spinduliu nieko negali būti – smėlis purškiamas ypač stipria srove“, – teigė uosto vadovas.
Planuojama, kad sėklius bus pradėtas formuoti ateinantį pirmadienį, kai bus pradėti išorinio kanalo gilinimo darbai. Pylimas iškils maždaug per tris keturias savaites. „Vasara – vienintelis tokiems darbams tinkamas laikas. Kitais metų laikais tam trukdo didelės bangos“, – užsiminė A.Latakas.
Iš viso bus supilta apie 180 tūkstančių kubinių metrų jūrinio smėlio. Pajūrio zonoje Melnragėje, ties molu, uosto direkcija paplūdimio smėliu dar nėra pildžiusi. (Užs. 22AVI7–71)
