Premjero Viktoro Orbano administracijos vadovas Gergely Gulyasas pristatė šias priemones po vyriausybės posėdžio.
„Dėl karo ir sankcijų, kurių imtasi reaguojant į jį, padėtis visoje Europoje yra labai sudėtinga“, – sakė jis žurnalistams.
Anot administracijos vadovo, naujasis planas parengtas reaguojant į sparčiai aštrėjančią energetikos krizę ir įsigalios rugpjūtį.
Vyriausybė ketina padidinti vietinę gamtinių dujų gavybą nuo 1,5 iki 2,0 mlrd. kubinių metrų, taip pat ieškoti papildomų dujų šaltinių.
Budapeštas uždraus eksportuoti tokius energijos išteklius kaip malkos ir didins rusvųjų anglių gavybą šalies viduje.
Be to, bus vėl atidaryta viena elektrinė Matroje ir pratęstas netoli Budapešto esančios Pakšo atominės elektrinės darbas.
Žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus. G. Gulyaso, duomenimis, tai galėtų paveikti iki ketvirtadalio visų gyventojų.
Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.
Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama ministro pirmininko kanceliarijos vadovą.
Jo žodžiais, pagal šio režimo veiksmų planą Vengrija nuo rugpjūčio 1-osios „daugeliu atvejų“ draus energijos išteklių eksportą ir „bandys rinkoje įsigyti daugiau gamtinių dujų atsargoms kaupti“.
Be to G. Gulyasas, kurį taip pat cituoja naujienų agentūra AFP, pabrėžė, jog Vengrija stengsis padidinti vietinę dujų gavybą nuo 1,5 mlrd. iki 2 mlrd. kubinių metrų per metus, atnaujins anglimi kūrenamos Matros elektrinės netoli sostinės darbą ir svarstys Pakšo atominės elektrinės eksploatavimo laikotarpio pratęsimo galimybes.
Jis taip pat nurodė, kad vyriausybė atsisakys „neribotų subsidijų“ už komunalines paslaugas – nuo kito mėnesio šalies gyventojai už dujas ir elektrą mokės rinkos kainomis už kiekius, kurie viršys vidutinį vartojimo šalyje lygį.
„Bloomberg“ pažymi, kad komunalinių paslaugų subsidijavimo programa buvo vienas pagrindinių visuomenės ramsčių Viktoro Orbano vadovavimui vyriausybei, kuris balandį didele persvara laimėjo rinkimus ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją nuo pergalės 2010-aisiais.
