Mažindama temperatūrą Europos Sąjunga rengiasi labai įtemptam šildymo sezonui. Mat iki šiol rusiškomis dujomis maitinamas žemynas, ypač Vokietija, yra visiškai priklausomas nuo šios bambagyslės. O pastaroji trūkinėja.
Rusai nusprendė „paremontuoti“ pirmąją „Nord Stream“ dujotiekio atšaką, o kuo gali baigtis toks remontas, Lietuva žino dar nuo 2006-ųjų, kai dėl tos pačios priežasties buvo sustabdytas tiekimas naftotiekiu „Družba“, kuris, suprantama, neatnaujintas iki šiol.
Kremliui ir jo kontroliuojamam „Gazprom“, aišku, nėra naudinga, kad dujos neteka būtent šiuo metu, kai kainos už jas yra tiesiog astronominės. Tačiau tokie Rusijos veiksmai akivaizdžiai turi politinę potekstę – energetiniu šantažu siekiama kuo labiau mažinti ES paramą Ukrainai, o jei dar pavyktų (nors tai sunkiai tikėtina), tai ir paleisti antrąją „Nord Stream“ atšaką.
Vokietijos valdžia jau kone kas dieną siunčia įspėjimus, kad svarbu taupyti kiekvieną kilovatvalandę energijos, nes jei dujų saugyklos iki rudens nebus pripildytos bent 80 proc., tuomet gali tekti riboti jų naudojimą pramonės įmonėms, o gal ir gyventojams.
Tiesa, pastarieji kol kas patenka į privilegijuotųjų sąrašą – jiems, kaip ir socialinėms įstaigoms, ligoninėms ar dujas naudojančioms elektrinėms, tiekimas gali būti sumažintas tik visiškai kritiniu atveju. Bet stojus šaltai žiemai gali nutikti ir taip.
Užtat Vokietijos pramonė jau dabar sėdi kaip ant adatų. Jei tęsis gamtinių dujų deficitas, gali tekti stabdyti ištisas gamyklas, nors jų padėtis ir taip sudėtinga dėl aukštų energijos išteklių kainų.
Sustojus pramonei bent porai mėnesių recesija būtų neišvengiama ne tik šiai didžiausiai ES ekonomikai, bet ir visam regionui.
Rusijos spaudimą junta ne tik Berlynas ar Rytų bei Vidurio Europa – tiekimas sumažintas ir Italijai. Tiesa, Pietų valstybės tikisi net išlošti iš tokios padėties: antai graikai jau dabar kviečia šiauriečius praleisti žiemą pas juos, nes čia būna šilta.
Kaip elgtis valstybėms? Trumpuoju laikotarpiu išeičių yra, tačiau jos smarkiai kertasi su ekologiniais ES tikslais. Pavyzdžiui, svarstoma atnaujinti elektros gamybą kai kuriose anglimis kūrenamose elektrinėse.
Beje, dabar bent Lietuvoje jau ir dyzelinis krosnių kuras, kaip atkreipė dėmesį energetikos ekspertas M.Nagevičius, tapo gerokai pigesnis nei gamtinės dujos. Net įskaičiavus aplinkos taršos mokesčius jo kaina yra 44 proc. mažesnė.
Kita vertus, tiek pramonės įmonės, tiek gyventojai raginami kuo daugiau investuoti į atsinaujinančiąją energetiką. Jos pakilimas pastebimas visoje ES – nuo Suomijos iki Portugalijos.
Netgi Lietuvos saulės modulių gamintojai nebespėja patenkinti vis augančios paklausos. Šis procesas ilgas ir užtruks ne vienus metus, tačiau jis yra negrįžtamas, tad šantažuodama Europą Maskva savaip šauna sau į koją ateities sąskaita.
Kaip energetinės krizės akivaizdoje atrodo Lietuva? Iš pirmo žvilgsnio ne taip ir prastai.
Daugiau nei 75 procentai šilumos pas mus pagaminama iš biokuro, dujos patenkina mažiau nei 20 proc. šio poreikio.
Aišku, Lietuvai dar toloka iki Švedijos ar Norvegijos, kur iš dujų pagaminama vos po procentą ar mažiau reikalingos šilumos, tačiau mes smarkiai lenkiame Jungtinę Karalystę (apie 90 proc.), Belgiją (78 proc.), Rumuniją (74 proc.) ar Vengriją (73 proc.), net ir ES vidurkį, kuris 2020-aisiais siekė 37 proc.
„Lietuvai, kaip ir Skandinavijos bei kelioms kitoms ES šalims, šią žiemą šalti neteks, o ir sąskaitos už šildymą nebus didelės, nes biokuras šiuo metu yra net 6 kartus pigesnis nei gamtinės dujos“, – spėjo ekonomistas Ž.Mauricas.
Išties sunkiai tikėtina, kad šildymas, palyginti su praėjusiu sezonu, Lietuvoje galėtų pabrangti tris ar daugiau kartų, kaip jau įspėjo Vokietijos vyriausybė savo vartotojus. Tačiau turime ir skylių, o didžiausia jų – sostinėje.
Dėl vėluojančių Vilniaus kogeneracinės elektrinės pabaigtuvių vilniečiai jau pernai už šilumą mokėjo rekordiškai daug.
Šįmet sąskaitos, net ir įvertinus visas kompensacijas ar subsidijas, tikrai nebus mažesnės, nes toliau teks pleškinti dujas, tegu ir ne rusiškas, todėl sostinės gyventojai mokės bent dvigubai daugiau nei kauniečiai, klaipėdiečiai ar uteniškiai.
Antra vertus, sąskaitos tikrai sumažėtų, jei gyvenamieji namai būtų pakankamo energinio efektyvumo. Kol kas apie tai galima tik pasvajoti, ypač daugiabučių gyventojams. Nuo 2005 metų renovuota vos dešimtadalis tokių būstų.
Net 31 tūkstantis iš daugiau nei 40 tūkst. daugiabučių yra D arba dar žemesnės energinio naudingumo klasės. Tai yra kiauri, orą šildantys monstrai, kurių gyventojai turi pakloti didžiules sumas.
Kiekviena Vyriausybė vis žadėjo proveržį renovacijos fronte. Tik jo kaip nėra, taip nėra: tai statybininkų deficitas sukliudo, tai pinigų stygius.
Dabartinė valdžia žada, kad daugiabučiams atnaujinti bus mesta 2,35 mlrd. eurų, tačiau iki 2029-ųjų. Todėl artėjanti žiema, kad ir kokia šilta ji būtų, vėl taps didžiuliu finansiniu išbandymu daugeliui gyventojų.
