Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo kainas stebinčio portalo „pricer.lt“ vadovas Petras Čepkauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Daržovių augintojų asociacijos direktorės pavaduotoja Indrė Lukoševičienė.
Įprasta, kad vasarą maisto kainos mažėja, tačiau šis sezonas – išimtis: prekių krepšeliai kainuoja rekordiškai daug. Pagal Statistikos departamento skaičiavimą jie pabrango 28 proc., pagal „pricer.lt“ – panašiai – 30 proc. Kaip aiškino P.Čepkauskas, šiandieninės kainos lyginamos su praeitos vasaros žemumomis: pernai pigiausių produktų krepšelis buvo kiek daugiau nei 53 eurai, dabar – 69,69 euro.
„Lietuvoje turime didžiausią infliaciją ES: jei ES vidurkis 8 proc., tai pas mus bendra infliacija 21 proc. Rekordininkės – trys Baltijos sesės: mus šiek tiek lenkia Estija. Lenkija turi 14 proc. infliaciją maisto produktams, kai pas mus ji – 30 proc. Kaimynai, kurie vykdo antiinfliacines politikas, sugeba turėti dvigubai mažesnę maisto produktų infliaciją“, – kalbėjo „pricer.lt“ vadovas.
Iš portalo stebimų prekių nėra nė vienos, kuri pigo. Už tai jau matyti, kad maisto lietuviai perka mažiau, kai Latvijoje fizinė mažmeninė prekyba augo 2,5 proc., Lenkijoje – 8 proc. Tai – gegužės mėnesio rodikliai, birželį, P.Čepkausko manymu, pamatysime dar didesnį kritimą.
„Pasaulinės kainos remiasi gandų ekonomika: kažkas kažkur kažką pasakė, o rinkos į tai reaguoja. Nori kviečius paversti naujuoju bitkoinu, kuris per naktį pabrangsta kelis kartus. Kaip matėme konflikto Ukrainoje pradžioje, visiems puikiai sekėsi. O kai prasideda geros žinios, net jei faktiškai nieko neįvyksta, nepajuda kroviniai, kainos pamažu čiuožia“, – komentavo P.Čepkauskas.
Jis prognozavo, kad realią situaciją pamatysime rudeniop, kai tikrasis grūdinių ir aliejinių kultūrų derlius atsiguls į sandėlius. Tada iš kainos dings spekuliacinė dedamoji.
„Dabar gi spekuliantai žiūri, kur kas cinktelėjo ir iš karto bando arba kainas prilaikyti, arba užkelti. Taip elgiasi ir kai kurios šalys. Kovo, balandžio mėnesiais buvo daug tokių pareiškimų, ypač Azijos šalyse: Indija uždarė sojos, kviečių, cukraus eksportą, Indonezija pareiškė, kad stabdys palmių aliejaus – kainos pašoko. Kartais taip nutinka be jokio sveiko proto logikos“, – kalbėjo P.Čepkauskas.
Vis dėlto jis prognozuoja, kad nuėmus derlių tos šalys, kurios gyvena iš kultūrų eksporto, turės jas praduoti, kad nusipirktų žaliavų, kito reikalingo maisto, ginklų – tąsyk ir kainos koreguosis.
Jei norėsime pigesnio produkto, pirksime importinį
Laidos pašnekovo teigimu, tarp priežasčių, kodėl kyla pieno produktų kainos – ūkių stambėjimas ir primelžiamo pieno kiekio mažėjimas.
Gerai tik, anot P.Čepkausko, tai, kad šalia yra galingas gamintojas – Lenkija, kuri ruošia gana pigią produkciją. Stiprų poveikį pieno produkcijos kainoms daro Ukraina – ši šalis suinteresuota, kad pas juos pakliūtų patys pigiausi produktai, todėl juos „nusiurbia“ iš ES, vien Lenkija patenkina kone pusę Ukrainos poreikio.
„Pricer.lt“ vadovas palygino penkerių metų statistiką. Iš jos matyti, kad nuo 2017 m. pieno ūkių Lietuvoje sumažėję 40 proc., karvių – 20 proc., primilžio – 10 proc. Stipriai nyksta 10–50 karvių laikantys ūkiai, o tai jau mažas verslinis ūkis. Be to, iš pačių mažiausių pieno gamintojų, laikančių vieną kitą karvę, pienas superkamas 10–15 proc. pigiau.
„Didieji diktuoja sąlygas. Kai mažuosius glušina iš visų pusių, jie ir miršta, pieno gavyba mažėja, o stambieji bus suinteresuoti kelti kainą. Pagal supirkimo kainą aplenkėme Italiją, Vokietiją, Prancūziją. Jau nekalbu apie Lenkiją, Estiją. Matyt, greitai, jei norėsime pigesnio produkto, pirksime importinį“, – komentavo P.Čepkauskas.
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, skaičiavo, kad ūkininkams miežiai brango 45 proc., soja – 100 proc., kviečiai – 48 proc., plėvelė šienainiui – 60 proc., o kur dar degalai.
„Bet nuo to pieno kainos mums niekas nekelia – ją turime amortizuoti patys. Garsiai kalbama, kad supirkėjas – mūsų sąjungininkas, bet pelnais su mumis jis nesidalija“, – kalbėjo pati 28 melžiamas karves laikanti R.Vilimienė.
Rudenį turėtų kainuoti panašiai kaip dabar
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas antrino R.Vilimienei ir sakė, kad ūkininkai Lietuvoje negali niekaip paveikti kainų. „Esame pasaulinėje rinkoje. Ir nors Lietuva kaip grūdų eksportuotoja nėra maža žaidėja, tačiau ne tokia didelė, kad galėtų paveikti kainas. O maisto produktų kainoms grūdų kaina apskritai turi labai ribotą įtaką, – kalbėjo asociacijos vadovas. -
Ukrainos grūdai daro įtaką pasaulinėms kainoms, bet mes grūdų išvežimą iš Ukrainos palaikome. Jei to nepavyktų padaryti, grūdai tvenktųsi, o vieną dieną pralaužtų užtvanką ir kainos pasidarytų neprognozuojamos – galėtų labai stipriai nukristi ir sugriauti rinką“.
Daržovių augintojų asociacijos direktorės pavaduotoja Indrė Lukoševičienė prognozavo, kad daržovių kainos šiemet, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu gali kilti 30 proc.
„Kadangi intensyviausiame prekinės daržininkystės ūkių regione šiemet itin nepalankios sąlygos daržovėms auginti, tai gali turėti įtakos bendram daržovių kiekiui. Pabrango ir sudedamosios savikainos dalys tokios kaip elektra, degalai, trąšos, darbo užmokestis“, – komentavo I.Lukoševičienė.
Salotų savikaina šiemet išaugo apie 40 proc., bulvės užpraeitą mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo pabrangusios 40 proc. (pernai kainavo 0,40 euro, dabar – apie 0,57 euro), tiek pat brango pomidorai (atitinkamai 1,05 euro ir 1,47 euro).
„Daugelis augintojų daržoves augina su pigesnėmis metų pradžioje nupirktomis trąšomis. Rudeniop ir ankstyvą pavasarį galime matyti ankstyvųjų daržovių kainų dar didesnį šuolį“, – spėjo „pricer.lt“ vadovas.
Tuo metu I.Lukoševičienė mano, kad, lyginant su šių dienų kainomis, rudenį daržovės turėtų kainuoti labai panašiai.
Jei ne karas, infliacija būtų perpus mažesnė
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad kai kurių žaliavų kainos jau smunka: grūdų kaina nuo aukščiausio taško nukrito 35 proc., žemyn patraukė medienos, metalų kainos. Tačiau be žaliavų ir energetikos kainų galutinio produkto kainai įtakos turi atlyginimų augimas, o vidutinis atlyginimas Lietuvoje šiais metais didėjo 14,4 proc.
„Pas mus kainų augimo procesai greitesni dėl kelių priežasčių. Vienas – atlyginimų augimas, o augant pajamoms auga ir kainos, nes labai sparčiai kyla pragyvenimo lygis, kita – per pandemiją žmonės įprato nebijoti sudėtingų situacijų. Dabar turime karą – jo pasekmė pabrangusios žaliavos ir kita, tačiau žmonės nekeičia savo vartojimo įpročių, o tai toliau kaitina kainą“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto, jo teigimu, vertinant vien šiuos metus daroma klaida: pastaruosius šešerius metus, kai stipriai augo atlyginimai, infliacijos apskritai nebuvo. Todėl 21 proc. infliaciją reikėtų vertinti iš šešerių metų perspektyvos. „Tad galima konstatuoti, kad per tą laikotarpį lietuvių gyvenimo kokybė žymiai pagerėjo, nepaisant šiais metais staigiai išaugusių kainų, – tikino M.Dubnikovas. -
Manau, tai natūralūs procesai, kurie vyksta ir kurie vyks artimiausius kelis dešimtmečius – Lietuva artėja prie vakarietiškos gyvenimo kokybės. Tame procese vyksta lenktynės tarp kainų ir gaunamų pajamų – vienas užbėga į priekį, tada kitas pasitempia. Taip ir buvo: penkerius metus turėjome labai spartų pajamų augimą, infliacijos beveik nebuvo.
To priežastys – ne politikų priimti kažkokie šaunūs sprendimai, o Lietuvos gyventojų ir verslo pasekmė. Pernai 5 mlrd. eurų į Lietuvą atkeliavo dėka eksporto. Jie atgula ir į darbuotojų kišenes per padidėjusias pajamas, o tie pinigai kaitina kainas. Dabar turime atoveiksmį, o prie viso to prisidėjo situacija su žaliavomis ir nelemtu karu Ukrainoje. Jei karo nebūtų, turėtume aukštą infliaciją, bet ji nebūtų tokia aukšta – greičiausiai per pusę būtų mažesnė“.
