Nesupranta Seime atsiradusio siūlymo: siųsime agentus į Rusiją tikrinti, ar kas Buriatijoje neturi verslo?

Seimo narys liberalas Raimundas Lopata sako, kad reikėtų drausti bet kokius verslo ryšius su Rusija. Toks įstatymas nurodytų verslui per tris mėnesius pasitraukti iš šalių, kurias parlamentarai pripažino teroristinėmis. Argumentuojama, kad rezoliucijos negali būti tik tušti lozungai – jas turėtų įprasminti verslo ryšių draudimai. Tuo metu verslo atstovai duria pirštu į sprendimų priėmėjus ir sako, kad ir pati Lietuvos valdžia turėtų nutraukti diplomatinius santykius su Kremliumi, o ne vien kalbėti apie verslo atsakomybę.

 Lrytas.lt fotomontažas
 Lrytas.lt fotomontažas
Maskva, Kremlius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Maskva, Kremlius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Butkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Butkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
 Z.Buivydas.<br>„Linavos“ nuotr.
 Z.Buivydas.<br>„Linavos“ nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Romanovskis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
S.Besagirskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
S.Besagirskas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Sysas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Sysas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Lopata.<br>T.Bauro nuotr.
R.Lopata.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Jul 21, 2022, 8:44 AM

Rytų rinkose – 5–7 proc. vežėjų

Verslas visada labai atidžiai vertina ir analizuoja Seimo narių ir kitų atsakingų šalies institucijų iniciatyvas, susijusias su verslo veikla, ypač registruojamus teisės aktų projektus, portalui lrytas.lt perdavė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. Tik šiuo atveju jam sudėtinga tiksliai įvertinti R.Lopatos siūlymus, nes kol kas neteko matyti paties projekto.

Visgi, Z.Buivydo teigimu, kalbant apie pačią idėją įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius Rusija ir tai, kad, priėmus tokį įstatymą, visi verslo ryšiai turėtų būti nutraukti per 3 mėnesius, transporto verslo atstovai vertina kaip skubotą idėją.

„Idėjos, susijusios su verslo veikla, kurios gimsta akimirksniu, neturėtų būti iškart registruojamos. Jos pirmiausia turėtų būti aptariamos su verslo bendruomene, paklausiama jų nuomonės, aptariami geriausi strateginiai žingsniai verslui ir valstybei. Juk bet kuriuo atveju politikų sprendimai liečia verslą tiesiogiai, tad mokesčius mokantis verslas turi turėti teisę bent jau nuomonę išsakyti“, – portalui lrytas.lt komentavo „Linavos“ atstovas.

Anot jo, transporto ir logistikos veikla užsiimančios įmonės jau nuo vasario pabaigos bando perorientuoti savo veiklas iš Rytų rinkų į Vakarus. Kai kurios įmonės ten jau susirado klientų ir sėkmingai dirba, tačiau ne visos pajėgios tą padaryti ir kol kas yra priverstos bent dalį savo veiklų vykdyti Rytų rinkose, kol ras tinkamus sprendimus, kaip dirbti Vakaruose. „Linavos“ skaičiavimais, Rytų rinkose vis dar veikia 5–7 proc. vežėjų.

„Veiklų perorientavimas ir klientų paieška – brangus procesas, todėl ne visos įmonės yra finansiškai pajėgios taip greitai tą padaryti, nes klientų paieškoms Vakaruose reikia žmogiškųjų išteklių, administracinių ir teisinių resursų. Ypač sudėtinga situacija mažoms, smulkioms ir vidutinėms transporto įmonėms, kurių gretos nuo koronaviruso pandemijos pradžios vis retėja, – kalbėjo Z.Buivydas. -

Verslas yra už bendrų sprendimų paieškas. Be to, su tokiu projektu, jei jis bus svarstomas Seime, turėtų būti sprendžiamas ir finansinių paramos priemonių klausimas iš Rytų išeinančiam verslui“.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikė skaičius: 2013 m. Rusijos dalis Lietuvos transporto paslaugų eksporto struktūroje siekė 28 proc., pernai – 9,3 proc. Jei ilgą laiką Rusija laikėsi kaip didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka, tai pernai ji buvo tik trečia pagal dydį.

Gali kilti klausimų Europos Komisijai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, komentuodamas siūlymą drausti verslui turėti ryšių su Rusija, taip pat akcentavo būtinybę tokias iniciatyvas aptarti su pačiais verslininkais.

„Šitokius sprendimus priimti nepasitarus netgi su verslo organizacijomis visiškai neišmintinga. Vyriausybė turėtų turėti informaciją, koks verslas dar bendrauja su Rusija, su kokiomis kompanijomis turi ryšių, kodėl jie vis dar palaikomi. Pavyzdžiui, esame BRELL sistemoje (bendra elektros energetikos sistema su Baltarusija, Rusija ir Baltijos šalimis – aut. past.). Lietuva ir pati galėtų nutraukti buvimą čia, bet kol kas nenutraukė, nes neaišku, kokie atsirastų iššūkiai, su kuriais nežinia kokia kaina susidorotume“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Butkevičius.

Jis svarstė, kad siūlymas, kurį pateikė R.Lopata, galėtų sulaukti ir klausimų Europos Komisijoje.

„Esame ES narė, turime vadovautis ES priimtais teisės aktais, o jei priimtos sankcijos – jas vykdome. Ir tai kilo ginčų dėl blogos Vyriausybės veiklos. Todėl į siūlymus įpareigoti nutraukti ryšius įstatymu žiūriu atsargiai“, – teigė Seimo narys.

Turėtų pačios deklaruoti veiklą

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata siūlymą įpareigoti verslą nutraukti ryšius su Rusija argumentavo taip: „Jei Seimas priima rezoliuciją ir valstybę aiškiai įvardija teroristine, tokios politinės rezoliucijos turėtų reguliuoti ir kitas mūsų gyvenimo sritis. Šiuo atveju kalbama apie teroristine pripažinta Rusija, tol, kol tie požymiai neišnyks“.

Įmonės būtų įpareigotos deklaruoti veiklą Rusijoje. Tiesa, siūlymą teikęs R.Lopata pats nežino, kiek juridinių ir fizinių asmenų iš Lietuvos dabar vykdo veiklą Rusijoje.

Pataisos neįregistruotos dar – jos pateiktos svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Sumažės iki nulio

Ekonomistas A.Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad verslas ir be specialių įstatymų traukiasi iš Rusijos.

„Jau dabar Lietuvos ir Rusijos ekonominiai santykiai labai silpni, bet ilgainiui jie sumažės praktiškai iki nulio. Verslo veikla paremta ne tik ekonomikos stiprumo, bet ir rizikos vertinimu. Kadangi Lietuvos verslas priprato prie darbo su Vakarais, manau, labai jautriai vertina rizikos aspektus“, – sakė jis portalui lrytas.lt.

Šiaip ar taip Lietuvos ir Rusijos eksporto santykiai silpnai išvystyti: pernai Rusija nepateko tarp 15-os didžiausių lietuviškos kilmės produktų eksporto rinkų. Rusijos dalis lietuviškos kilmės prekių eksporte buvo 1,7 proc., kai Vokietijai, didžiausiai Lietuvos eksporto rinkai, tenka apie 12 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių.

„Reikia suprasti labai svarbų aspektą dėl Lietuvos pramonės struktūros: ji fundamentaliai integruota į europines grandines. Mūsų įmonės praktiškai negamina galutinių prekių – jos ruošia tam tikrus komponentus, kuriuos užsako Vakarų Europos ir Skandinavijos gamintojai. Rusija savo ruožtu labiausiai importuoja galutines prekes: drabužius, prekes pramonei, automobilius. Mes jų nė negaminame“, – aiškino A.Izgorodinas.

Antras svarbus aspektas – tikėtina, kad Rusijos dalis Lietuvos eksporte nuo dabartinių mažų reikšmių dar labiau sumažės. Tai susiję ir su sankcijomis, ir su tuo, kad Rusija šiuo metu nepatrauklus ir nestabilus verslo partneris. Tad natūralu, kad tos įmonės, kurios labai mažą savo prekių dalį eksportavo į Rusiją, iš ten pasitrauks: tai ir sankcijų, ir vartojimo krizės poveikis, ir tai, kad Rusija šiuo metu rizikingas ir labai nestabilus partneris, kurio veiksmus labai sudėtinga prognozuoti.

Stengiasi dingti iš Rusijos

„Žinių radijuje“ kalbėjęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis taip akcentavo, kad Lietuvos verslas plėtros su Rusija nebesieja.

„Konceptualus atsijungimas jau įvykęs. Kai kalbame apie teisinius reguliavimus, verslui svarbiausia valstybės santykis su Rusija. Valstybė turi pradėti nuo savęs. Jei teisiškai būtų įtvirtintas teroristinės valstybės apibrėžimas, tai tikriausiai pirmiausias atsijungimas turėtų būti valstybės. Visi kalba vien apie verslo santykius, tačiau ar Lietuvos valstybė apskritai gali turėti diplomatinius ar bet kokius kitus santykius su tokia valstybe“, – svarstė A.Romanovskis.

O verslą su Rusija vis dar vystančios įmonės, jo teigimu – daugiau išimtys nei taisyklė. „Ar yra rusiškų investicijų Lietuvoje? Su žvake gal ir galima surasti, tačiau iš principo Lietuva nepalanki investicijoms iš Rusijos, – kalbėjo jis. – Rusija anksčiau buvo neprognozuojama, dabar – tai pavojinga šalis, todėl verslai nenaudoja jų žaliavų ir stengiasi iš ten dingti“.

Politinė reklama

„Verslo ryšius nutraukti su Rusija reikėtų – šitoje situacijoje moralinės vertybės yra aukščiau nei piniginės, tik nereikėtų to daryti čia ir dabar. Dar turime investicijų, kurios traukiasi iš Rusijos – visos Lietuvos įmonės, kurios yra investavusios Rusijoje, oficialiai yra paskelbusios, kad traukiasi. Kad tam nesutrukdytume, reikėtų sugalvoti protingą terminą, kad jos tuo nepiktnaudžiautų ir galėtų atsiimti bent dalį investicijų“, – „Žinių radijui“ sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Jo teigimu, net jei ir nustosime prekiauti su Rusija, labai nenukentėsime.

„Palikti taip, kaip yra, nereikia, nes kai palieki, kažkas įsijaučia, pradeda dirbti su Rusija ir ją remti. Bet jei norime iš tiesų padėti Ukrainai, priemonės turi būti taikomos skausmingiausios, o ne pradėti nuo kosmetinių, ne nuo tų, kurios skirtos Rusiją labiau suerzinti, bet ne nugalėti. Šią priemonę labiau vertinu kaip politiko norą pasidaryti politinę reklamą.

Daug efektyvesnę priemonę matau šią: daug pasaulinių įmonių net neketina pasitraukti iš Rusijos – kodėl mes negalime paskelbti sąrašo ir nevartoti jų gaminamų prekių“, – siūlė S.Besagirskas.

Stebina, kad liberalas kalba apie draudimus

„Dienos klausime“ dalyvavęs Seimo narys Algirdas Sysas apskritai stebėjosi, kad liberalų atstovas siūlo įvesti draudimus.

„Mano požiūris į tai, ką siūlo kolega, skeptiškas. Iš karto iškyla be galo daug klausimų: kaip ir kas kontroliuos, kokios bausmės? Reikia turėti omeny, kad veikia ir tarpininkai. Ar siųsime žvalgybos agentus į plačią Rusijos žemę tikrinti, ar kas Buriatijoje neturi verslo“, – ironizavo parlamentaras.

A.Sysas pabrėžė, kad teikdami tokį „grandiozinį“ pasiūlymą turime jį suderinti su ES. „Jei mes norime pasiekti rezultatą, reikia veikti kolektyviai. O jei norime tik pasirodyti, kokie esame stiprūs ir drąsūs, vargu ar tokiais pasiūlymais ką nors pasieksime“, – kalbėjo A.Sysas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.