„Infliacija yra pakankamai aukšta ir iš esmės turbūt galima drąsiai sakyti, kad visos ES valstybės taiko vienokios arba kitokios apimties nevienareikšmiškai vertinamas infliacijos pasekmių mažinimo priemones, bet mūsų pozicija yra labai aiški – reikia laikytis fiskalinės drausmės, su naujomis priemonėmis neprisidėti prie dar stipresnių infliacinių procesų skatinimo, nes tai šioje aplinkoje yra gana sudėtingas uždavinys“, – penktadienį teigė G.Šimkus.
Jis tvirtina, kad infliacijos pasekmes mažinančios priemonės turi būti tikslingos ir nukreiptos tiems, kam labiausiai reikia – pažeidžiamiems, jautriausiems visuomenės nariams, bet jos neturi būti plačios.
„Todėl, pavyzdžiui, PVM lengvatos, mokesčio mažinimas nėra tinkama priemonė, nes tai yra labai plati priemonė, kurios naudą gauna ir gaunantys pajamas, ir susiduriantys su sunkumais“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
„Žymiai geriau visuomenės požiūriu yra riboti mūsų valstybės resursus ir nukreipti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos šiuo sudėtingu laikotarpiu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad birželio pradžioje, kelias savaites dėl progos pateikti savo „antiinfliacinius“ siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija galiausiai, tą patį mėnesį pristatė keturis parengto paketo projektus.
Tačiau jau po pateikimo buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes.
Opozicinių frakcijų parengtame pakete buvo teikiami siūlymai dėl lengvatinio PVM taikymo maisto produktams, šildymui, mažint akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.
Valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus „antiinfliacinius“ siūlymus, parlamentarai užsiminė vasarą ketinantys parengti naujas iniciatyvas. Seimo pirmininkė praėjusio mėnesio pabaigoje teigė, kad apie tai, kaip atrodys parlamentarų darbas su premjere Ingrida Šimonyte, bus aptarta jau kitą savaitę.
Tuo tarpu liepos viduryje premjerė I.Šimonytė sakė, kad derinti naujas priemones infliacijos poveikiui gyventojams sušvelninti dar anksti, o pirmąsias diskusijas opozicija ir Vyriausybė galėtų pradėti baigus paruošiamuosius darbus – po kelių savaičių.
G. Šimkus: dėl infliacijos žmonės patiria kur kas didesnius praradimus, negu dėl palūkanų normų didinimo
Europos Centriniam Bankui (ECB) apsisprendus 50 bazinių punktų didinti palūkanų normas, Lietuvos atstovas šioje institucijoje tvirtina, kad infliacija, kurią ir siekiama suvaldyti pinigų politikos griežtinimu, gyventojus paveikia kur kas skaudžiau, negu galimas paskolų brangimas.
„Normali būsena yra palūkanų normas turėti teigiamoje teritorijoje, bet ne neigiamoje. Infliacinėje aplinkoje visuomenė patiria žymiai didesnius praradimus, negu kad didinant palūkanų normas, sugrąžinant ekonomiką į normalią ekonominę raidą“, – penktadienį Lietuvos banke teigė G.Šimkus.
Lietuvos banko vadovo pateiktais skaičiavimais, vidutinė paskola, kuri Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 50 tūkst. eurų, tarpbankinei palūkanų normai Euribor išaugus 0,5 proc. punkto, brangtų 12 eurų. Atitinkamai išaugus 1 proc. punktu – palūkanos išaugtų 24 eurais, o pasiekus 2 proc. – apie 50 eurų.
Tačiau G.Šimkus taip pat akcentavo, kad taupyti siekiantys gyventojai dėl ECB pinigų politikos griežtinimo gali gauti ir naudos.
„Yra dvi medalio pusės. Tie, kurie sumoka palūkanas. Bet kur kas daugiau asmenų laiko indėlius bankuose. Kaip žinia, ten palūkanos yra labai žemos“, – aiškino jis.
Kaip pažymi ECB Valdančiosios tarybos narys, pinigų politikos griežtinimu pirmiausiai siekiama grįžti prie jų pačių išsikelto 2 proc. metinės infliacijos, kuri šiuo metu euro zonoje ir Lietuvoje yra ženkliai aukštesnė.
„Pinigų politikos normalizacija nukreipta į tai, kad infliaciniai procesai euro zonoje ir Lietuvoje sloptų, ekonomika būtų grąžinama į normalią raidos būseną“, – tikino Lietuvos banko vadovas.
Tačiau kartu Lietuvos banko vadovas priduria, kad centrinio banko palūkanų normų didinimas infliacinius procesus paveikia ne iš karto.
„Pinigų politika neduoda rezultato akimirksniu. Ji veikia per visuminę paklausą, slopina ekonominius svyravimus. Jeigu matome, kad infliaciniai procesai yra įkaitę, pinigų politika, griežtinant skolinimosi sąlygas, didinant finansinių instrumentų palūkanų normas, tai mažina visuminį vartojimą“, – tvirtino G.Šimkus.
Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.
Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.
Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks ketvirtadienį žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo – ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.
Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.
