„Pinigų sąjungą sudaro 19 euro zonos valstybių. Itin svarbu, kad pinigų politikos impulsai būtų perduodami visose valstybėse vienodai. Jeigu kiltų sunkumų dėl fundamentais nepagrįstos rinkos dinamikos, tai yra būtinybė turėti tokį instrumentą, iš principo „bazuką“, kuri yra ex ante neapribota pirkimo apimtimi“, – penktadienį atsakinėdamas į žurnalistų klausimus sakė G.Šimkus.
Lietuvos atstovas ECB Valdančiojoje taryboje teigia, kad tai, kada bus imtasi naudoti šią priemonę, bus nustatoma kiekvienos individualios šalies atveju, atsižvelgiant į unikalias situacijas.
„Kiekvienu atveju būtų sprendžiama pagal situaciją. Sprendimą priima Valdančioji taryba, remdamasi holistiniu požiūriu į indikatorių visumą. Yra nustatyti konkretūs tinkamumo kriterijai, išlaikant teisinio proporcingumo reikalavimą“, – aiškino jis.
Nors pagrindinis ECB uždavinys yra kainų stabilumo užtikrinimas, G.Šimkaus įsitikinimu, transmisijos apsaugos priemonė neprieštarauja šios finansų institucijos mandatui.
„Nėra taikomasi į valstybių skolų problemą. Nėra taikomasi į skolos instrumentų pajamingumus, atotrūkį. Ji bus taikoma nepagrįstai, netvarkingai rinkos dinamikai, kuri trikdo pinigų politikos impulsų perdavimą į ekonomiką“, – pabrėžė jis.
Lietuvos banko vadovas taip pat pabrėžė, kad ši priemonė neturės skatinamojo poveikio ekonomikai, kuris galėtų paveikti ir visuminę paklausą.
„Tai jokiu būdu nebus kiekybinis skatinimas. Tai yra priemonė, kuri adresuota į fragmentacijos problemą, kylančią iš netvarkingos, nepagrįstos rinkos dinamikos“, – tikino G.Šimkus.
Ketvirtadienį Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.
Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.
ECB taip pat pranešė, kad siekiant užtikrinti pinigų politikos sprendimų veikimą, būtina parengti pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (ang. Transmission Protection Instrument). Pranešime pažymima, kad Valdančiajai tarybai toliau normalizuojant pinigų politiką, ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos sprendimų poveikis būtų sklandžiai perduodamas visoms euro zonos šalims.
Valdančiosios tarybos pinigų politikos bendrumas yra būtina sąlyga tam, kad ECB galėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, akcentuoja jie.
ECB tvirtina, kad pirkimai pagal šią priemonę nebus ribojami ex ante, t. y. remiantis išankstinėmis ekonominių rodiklių prognozėmis. Anot sprendimų priėmėjų, pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmas padės Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Naujoji priemonė leis euro sistemai vykdyti vertybinių popierių pirkimus antrinėje rinkoje. Banko pranešime teigiama, kad šiuo instrumentu būtų supirkinėjamos tų jurisdikcijų obligacijos, kurios susidurtų su finansavimo sąlygų pablogėjimu, nesusijusiu su priežastimis, nulemtomis konkrečiais šaliai būdingų bruožų.
Bet kokiu atveju, šiuo metu pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui, vis dar yra sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas, akcentuoja ECB.
ECB paskelbus apie planus didinti palūkanas smarkiai išaugo Italijos skolos kaštai
Apie naujos priemonės poreikį imta kalbėti po to, kai Bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir nuo liepos imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.
Nors 19 euro zonos šalių ir naudojasi ta pačia valiuta, tačiau kiekviena sudaro savarankiškus biudžetus ir prisiima skolinimosi įsipareigojimus, dėl to Centrinio Banko planai padidinti bazines palūkanų normas mažiau fiskaliai drausmingų šalių skolinimosi kainą išaugina labiau nei deficito išvengiančioms šalims.
Birželio viduryje Italijos dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o šiuo metu siekia maždaug 3,4 proc. Atotrūkis tarp Italijos ir Vokietijos 10 metų palūkanų normų tuomet pasiekė didžiausią skirtumą per pastaruosius dvejus metus ir sudarė 2,45 proc. punkto.
Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas birželį taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai birželį taip pat šovė į viršų. Būtent Pietų Europos šalys įvardijamos kaip nuosaikesnio ir atsargesnio pinigų politikos griežtinimo šalininkės.
Italijos skola siekia daugiau nei 2,7 trilijono eurų, o tai sudaro maždaug 150 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
