„Iš esmės parlamentas spaus vykdomąją valdžią įgyvendinti šias investicijas ir prekybos iniciatyvas“, – penktadienį Seime sakė You Si-Kunas.
Jis taip pat pridūrė, kad pernai tarp Lietuvos ir Taivano atstovų pasirašyti šeši memorandumai yra įgyvendinami.
Taibėjus anksčiau šiais metais pažadėjo pasiūlyti 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams bei įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.
Gegužės pradžioje paskelbta, kad šis fondas skirtas Vidurio ir Rytų Europos šalims.
Taivano parlamento vadovas penktadienį Seime sakė padėkojęs parlamentarams už šiltą priėmimą Vilniuje ir pabrėžė, jog tai reiškia, kad santykiai tarp Taivano ir Lietuvos „juda į priekį“.
Vilnius ir Taibėjus teigia plėtojantis ekonominius, kultūrinius ryšius ir oficialiai diplomatinių santykių nepalaiko.
Vis dėlto paklaustas, ar judėjimas į priekį apima tik ekonominius ir kultūrinius ryšius, ar ir politinius, You Si-Kunas teigė, jog tai – „visapusiška“.
Kinijos kritika
Prieš atvykdamas į Lietuvą You Si-Kunas lankėsi Čekijoje. Jo vizito metu Pekinas pareiškė, kad susitikimais pažeidžiama „vienos Kinijos“ politika.
Kinijos ambasada Prahoje pavadino You Si-kuną „uoliu separatistu“ ir apkaltino Prahą „rimtai pažeidus Kinijos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Dar vykstant Taivano parlamento vadovo susitikimui su Seimo nariais, Kinijos diplomatinė atstovybė išplatino savo komentarą, kuriame tais pačiais žodžiais apibūdino You Si-kuną.
Pranešime taip pat nurodoma, kad vizitu „šiurkščiai pažeidžiamas Kinijos nacionalinis suverenitetas ir teritorinis vientisumas, kišamasi į Kinijos vidaus reikalus ir beatodairiškai paminama tarptautinė teisė bei pagrindinės tarptautinius santykius reglamentuojančios normos“.
„Kinija reiškia griežtą protestą ir ryžtingai tam prieštarauja“, – nurodo atstovybė.
Pekinas teigia raginantis Lietuvą „laikytis politinio įsipareigojimo dėl „vienos Kinijos“ principo, nesiųsti klaidingo signalo Taivano nepriklausomybės separatistinėms jėgoms ir nebekelti naujų sunkumų ir kliūčių dvišaliams Kinijos ir Lietuvos santykiams“.
„Taivano nepriklausomybės siekis veda į niekur, kaip ir jos rėmimas“, – rašoma pranešime.
Susitikimas – Taivano iniciatyva
Po susitikimo su Taivano delegacija Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog abi pusės išreiškė bendradarbiavimo svarbą „tarp demokratijų, tarp tų, kurie vadovaujasi demokratinėmis vertybėmis šiame neramiame pasaulyje“.
„Iš esmės kalbėjome apie galimybes gilinti ekonominius ir kultūrinius santykius ir bendradarbiavimą“, – sakė parlamentarė.
Ji teigė besitikinti, kad aptartos temos „atras kūną artimiausiu metu“.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, Pekino politika ir komentarai nestebina, tačiau ji pabrėžė, kad Lietuva gerbia „vienos Kinijos“ principą.
Paklausta, kieno iniciatyva surengtas delegacijų susitikimas, politikė teigė, jog jis įvyko „taivaniečių pusės iniciatyva“.
Pats You Si-kunas nurodė, kad Kinijos kritika jam yra įprasta ir labiau stebintų tai, jei jos nebūtų.
Lietuvos prekybos atstovybę Taivane planuojama atidaryti rugsėjį
„Tikimės, kad po poros mėnesių atidarysime savo prekybos atstovybę Taipėjuje“, – Taivano parlamento pirmininko vizito metu penktadienį BNS sakė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Pasak jos, atstovybę planuojama atidaryti nuo rugsėjo 12 dienos.
Apie panašią data užsiminė ir Taivano parlamento pirmininkas You Si-Kunas.
„Mes susitarėme pakviesti Seimo pirmininkę apsilankyti, kai jūsų atstovybė atsidarys Taipėjuje, šį spalį arba rugsėjį“, – teigė jis.
Parlamento pirmininkas ketvirtadieni susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, o penktadienį tęsia susitikimus su Seimo vicepirmininkais, komitetų nariais.
Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taipėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Salą nedalomos šalies dalimi laikanti Kinija Taivano vardo atstovybės atidarymą palaikė jo bandymu veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Po atstovybės atidarymo Pekinas sumenkino diplomatinius ryšius su Lietuva ir ėmėsi prekybos ribojimų, dėl jų Europos Sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
