Iš tiesų sunku būtų įsivaizduoti, kokie sekliai tolimuose Rusijos kampeliuose ieškos, ar tarp įmonių savininkų nėra Lietuvos piliečių.
Kita vertus, liberalo argumentai irgi nėra iš piršto laužti: jei jau Seimas savo rezoliucijoje karą Ukrainoje pradėjusią valstybę pripažino teroristine, tai su ja negali būti iš esmės jokių santykių, net ir ekonominių. Tiesa, pirmiausia turėtų būti nutraukti diplomatiniai.
Vis dėlto tai, ką siūlo R.Lopata, yra ne evoliucija, o revoliucija. Savo ruožtu verslas su Rusija sieja vis mažiau vilčių, išskyrus nebent pavienes įmones.
Taip, Kauno mero V.Matijošaičio šeimos valdoma „Vičiūnų grupė“ iš ten dar nepasitraukė ir dėl to pati sau sukėlė milžinišką reputacijos skandalą. Bet makroekonominiu požiūriu Rusija mums tampa vis mažiau svarbi.
Išskyrus galbūt kai kurias transporto įmones: anot šio sektoriaus atstovų, Rytų rinkose tebeveikia apie 5–7 proc. vežėjų. Kita vertus, 2013 metais transporto paslaugų eksporto schemoje Rusijai teko 28 proc., o pernai – tik 9,3 proc. Galima neabejoti, kad šįmet ši dalis bus dar gerokai mažesnė.
Tas pat ir dėl kitų sektorių. Mūsų pramonė daugiausia gamina detales ar įrangą Vakarų įmonėms, kurios baigia kurti galutinį produktą.
Bet dirbančių rusams – visiška mažuma. To įrodymas – statistika: į Rusiją eksportuojama vos 1,7 proc. lietuviškos kilmės prekių ir pagal šį rodiklį teroristinė valstybė nepatenka net į penkioliktuką. Lyderės Vokietijos dalis – net 12 proc.
Akivaizdu, kad dėl sankcijų lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją netrukus ims artėti prie nulio. Tad iš esmės siūlymas uždrausti verslo ryšius, kai jų savaime nebelieka, yra tarytum beprasmis.
Juolab kad importas iš Rusijos irgi akivaizdžiai senka Lietuvai dar nuo balandžio nustojus pirkti gamtines dujas bei naftą.
Tačiau Lietuvai lemta ir toliau likti šios valstybės, kaip ir jos vasalės Baltarusijos, kaimyne. O tokiu atveju Kremlius, kol jame nepasikeitė dabartinis režimas, visuomet sieks daryti įtaką – tiek politinę, tiek ekonominę. Greičiausiai taip liktų net ir pasikeitus valdžiai Maskvoje.
Vienas tokių atvejų buvo mėginimas prakišti Lietuvos kariuomenei ir Baltijos šalyse budintiems NATO naikintuvams Rusijoje gaminamą įrangą. Ją bandė įsiūlyti Estijoje įsikūrusi kompanija, tarp kurios akcininkų – Rusijos piliečiai.
Tik pradėjus tuo domėtis „Lietuvos rytui“ Karinių oro pajėgų Ginkluotės remonto depas paskelbė, kad priimtas sprendimas naikinti mobiliųjų dažnių keitiklių įsigijimo konkurso rezultatus.
Natūralu, kad visoms institucijoms – pradedant pasienio tarnybomis ir baigiant bankais – toliau privaloma akylai stebėti Rusijos piliečių veiksmus.
O jų bent jau verslo pasaulyje tikrai nestinga. Atvirų duomenų platformos „Okredo“ atlikta apžvalga parodė, kad šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 1944 įmonės, kurios priklauso Rusijos piliečiams arba bendrovėms. Realiai veikiančių – 850. Finansines ataskaitas pateikusios 207 bendrovės pernai pasiekė 163 mln. eurų apyvartą.
Beje, įdomu tai, kad daugiau nei milijono eurų apyvartą skaičiavo 25 įmonės, tačiau tik trijose iš jų dirba dešimt ar daugiau darbuotojų.
Apžvalgos rengėjų teigimu, net ir nevertinant kapitalo kilmės šių įmonių partneriams derėtų atkreipti dėmesį į nemažas apyvartas ir mažą darbuotojų skaičių, nes tai gali kelti papildomų rizikų dėl neskaidrios veiklos.
Nuo šių metų pradžios 52 rusiško kapitalo bendrovių akcininkais tapo lietuviai.
„Nestabili geopolitinė situacija privertė įmones atidžiau tikrinti bendrai visus verslo partnerius ir stebėti jų verslo pokyčius.
Su rusišku kapitalu susijusių asmenų ar įmonių dalyvavimas partnerių versle šiuo metu kelia ypač didelę reputacinę ar kreditavimo riziką, jau nekalbant apie partnerių verslo tęstinumą dėl sankcijų ar dėl nutrūkusių verslo santykių su agresyvia kaimyne“, – teigė „Okredo“ vadovė G.Jurkonienė.
Ši apžvalga atskleidė, kad ketvirtadalis rusiško kapitalo įmonių užsiima prekyba ir remontu, apie 10 proc. teikia profesinio, mokslinio konsultavimo paslaugas. 477 bendrovės yra skolingos „Sodrai“, o jų skola siekia 304 tūkst. eurų – nuo metų pradžios ji išaugo 12 proc.
Kaip parodė LRT tyrimas, 22 stambiausios rusiško ar baltarusiško kapitalo įmonės pernai Lietuvoje gavo 1,2 mlrd. eurų pajamų, sumokėjo per 70 mln. eurų mokesčių ir buvo įdarbinusios daugiau nei 2 tūkst. žmonių.
Šįmet rezultatai greičiausiai bus kur kas kuklesni. Mat kai kurios bendrovės, tokios kaip oligarcho A.Melničenkos, kuriam Vakarai pritaikė sankcijas, kontroliuota ir dabar mūsų valstybės administruojama trąšų gamykla „Lifosa“ iki šiol negali atnaujinti veiklos.
Elektros prekybos kompanijai „Inter-RAO Lietuva“ pradėta bankroto procedūra, o nemažą jos akcijų paketą valdanti įmonė parduota Nyderlandų bendrovei.
Žodžiu, net jei verslo santykiai su Rusija kol kas ir nebus uždrausti, galima neabejoti, kad ši valstybė ir jos įmonės ilgam liks po didinamuoju stiklu.
Tai bus mokestis už pradėtą karą.
