Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir siekė –0,4 proc.
Vertinant gamybos metodu, antrąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo transporto ir saugojimo, nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
Reikia ruoštis stagliacijai
Įvertinęs antrojo ketvirčio Lietuvos BVP pokytį „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis paragino ruoštis stagfliacijai.
„Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją. Kainos didelės, metinė infliacija išlieka aukšta, ekonomikos augimo nėra – atitinkamai reikia planuoti ir savo gyvenimą ateinantį pusmetį“, – penktadienį BNS teigė N. Mačiulis.
Jis anksčiau prognozavo, kad BVP augimas antrąjį ketvirtį augs 3,2 proc., tačiau sako, kad skirtumo nereikėtų sureikšminti, nes bendros tendencijos vis tiek rodė, jog šalies ekonomikos augimas išsikvepia, o antrąjį pusmetį lėtėjimą lėmusios problemos niekur nedings.
„Bendros makroekonominės prognozės išlieka labai aiškios, BVP duomenys patvirtina, kad ekonomikos augimas išsikvėpė dėl įvairių priežasčių, tai nėra tik karo Ukrainoje ar energetikos krizės Europoje pasekmė, prie to prisideda ir labai didelė infliacija, kuri jau sumažino gyventojų perkamąją galią ir dalis gyventojų jau mažina išlaidas, tikėtina, kad visos šios problemos tęsis ir antrąjį 2022-ųjų pusmetį – gyventojų perkamoji galia prarasta, sunku tikėtis, kad namų ūkių vartojimas augs“, – sakė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, tai nereiškia krizės, tačiau spartus ekonomikos augimas baigėsi.
„Antrąjį pusmetį matysime stagnaciją: mūsų neapima didelė krizė, bet spartaus ir svaigaus ekonomikos augimo laikotarpis baigėsi, matysime šiek tiek nuosaikesnes ekonomikos tendencijas“, – sakė N. Mačiulis.
Esant tokiai komplikuotai situacijai rezultatai – neblogi
Skeptiškiau Lietuvos ekonomikos perspektyvas prognozavęs SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad BVP augimas per metus rodo, kad Lietuvos ekonomika kol kas sugeba labai gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį.
„Turint omenyje, kad vyksta karas Ukrainoje – netolimoje šalyje, o tiek dėl sankcijų taikymo, tiek dėl besikeičiančios visuomenės bei verslo pozicijos agresorių – Rusijos bei Baltarusijos atžvilgiu, nyksta bet kokie prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir šių valstybių, todėl toks BVP rezultatas yra tikrai geras“, – penktadienį BNS sakė banko analitikas.
„Vis dėlto tikėtina, kad ir trečiąjį ketvirtį turėsime BVP augimo nuosmukį – techninę recesiją, nes jau bus jaučiamas realus sankcijų taikymo poveikis, ypač kalbant apie tiekimo pusę, nes iki šiol jas paskelbus turėjome pereinamąjį laikotarpį“, – pridūrė T. Povilauskas.
Pasak SEB ekonomisto, Lietuvos pramonė, eksportuotojai, antrąjį šių metų pusmetį ypač pajus lėtėjančios Europos ekonomikos įtaką, vidaus vartojimo mažėjimą ir infliacijos poveikį.
„Greičiausiai užsakymai iš Europos Lietuvos pramonei dar juda inertiškai, tačiau lėtėjant euro zonos lokomotyvui ketvirtas ketvirtis gali parodyti tikrąjį vaizdą“, – sakė T. Povilauskas.
„Kad ir kaip ten būtų, bent jau mūsų bankas 2022 metų BVP augimo prognozę vis dėlto šiek padidins – nuo karo pradžios prognozuotų 0,9 proc. iki maždaug 1,1 proc. BVP augimo“, – pridūrė jis.
Spalį Lietuvos ekonomika panirs į recesiją
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad antrąjį ketvirtį BVP pokytis, palyginti su pirmuoju buvo neigiamas, ir trečiąjį ketvirtį ši tendencija neabejotinai išliks.
„Spalio mėnesį galėsime oficialiai skelbti, kad Lietuvos ekonomika panyra į recesiją. Kad trečias ketvirtis sugeneruotų augimą, tikimybė yra nedidelė“, – penktadienį BNS sakė Ž. Mauricas.
„Mažėjantis augimas, tikėtina, reikš mažesnį darbuotojų poreikį, atitinkamai tai reikš galimai augsiantį nedarbo lygį – gal nežymiai, nes tie kritimai nėra dideli. Tada, kylant nedarbo lygiui arba jam bent jau nebemažėjant, matematiškai sumažės spaudimas didinti atlyginimus ir jų augimo nevertėtų tikėtis“, – pridūrė jis.
Ž. Mauricas teigė, jog infliacija turėtų reikšmingai sumažėti.
„Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, žiemą, infliacija turėtų tapti vienženklė, o kitų metų antroje je pusėje ji taps neigiama, nes labai greitai didžiąją kaštų augimo dalį verslas permetė galutiniam vartotojui pakeldamas kainas, o dabar turi nemažai rezervo mažinti kainas“, – prognozavo jis.
Anot jo, kainų mažėjimą pirmiausia turėtų pajusti buitinės technikos pirkėjai.
„Šios įmonės beveik dvejus metus gyveno prekių deficito sąlygomis. Dabar sandėliai gal ne perpildyti, bet užpildyti, o vartojimas sumažėjo, kai kurių prekių ženkliai. Atostogos įtakos turi. Bet kai žmonės ir iš jų grįš, jie nepuls vartoti, taupys žiemai dėl pabrangusių energetinių išteklių ir tada prasidės kainų karai. Visų pirma gruodį matysime daug nuolaidų“, – tvirtino „Luminor“ banko ekonomistas.
Jeigu tai apsiribos tik dviem ketvirčiais – viskas bus gerai
Nepaisant to, kad bendrojo vidaus produkto augimas (BVP), lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, mažėjo 0,4 proc., finansų analitikas Marius Dubnikovas ekonomikos raidą vadina geresne, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje.
Nors ekonomistas neatmeta, kad ir ateinantį ketvirtį gali būti fiksuojamas pagreičio mažėjimas, kuris formaliai jau reikštų recesiją, tačiau kartu jis pabrėžia, jog ekonomika iki šiol vystėsi itin sparčiais tempais, todėl sulėtėjimas dar nereiškia itin prastų augimo rodiklių.
„Mes į recesiją, jeigu ji ir bus, įvažiuosime labai stipriu ritmu. Šis augimo lygis yra pakankamai aukštas Lietuvai, tiek ekonomikos lygiu, tiek eksporto stiprumu. Jeigu tai apsiribos tik šiais dviem ketvirčiais, tai viskas bus gerai. Jeigu tai įsisenės, taps tendencija, tada galime turėti problemų“, – Eltai kalbėjo M. Dubnikovas.
„Bet tai visiškai nepanašu į šuolį nuo uolos, kaip buvo 2008 m.“ – tvirtino jis.
Pasak finansų analitiko, iki gegužės mėnesio fiksuotas itin spartus daugelio žaliavų brangimas jau ima slopti, medienos kainos jau grįžo į priešpandeminį lygį, metalai pastaruoju metu atpigo daugiau nei penktadaliu. Todėl vienintelė rizika, galinti lemti tolimesnį ekonomikos stojimą, anot jo, yra būtent dujų ir elektros kainos.
„Yra tam tikras atgaivos gūsis žaliavų rinkose, praktiškai iš visų pozicijų išskyrus vieną. Tai yra dujos. Vyksta Rusijos ekonominis karas prieš Europos Sąjungą. Ir tai bus lemiantis faktorius, į kur mes pasuksime. Jeigu matysime, kad turime kitų žaliavų teigiamą kritimo pokytį, tai galėtų amortizuoti brangstančias dujas“, – aiškino M. Dubnikovas.
Ekonomiką stabtelti privertė infliacija, geopolitinė įtampa
Ekonomiką stabtelti privertė infliacija, geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių sutrikimai, teigia Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas. Anot jo, prie sumenkusios ekonomikos raidos prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos.
Pasak ekonomisto, tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia rizikos, dėl kurių šalies ekonomika gali augti reikšmingai lėčiau, nei buvo tikimasi.
„Infliacinis spaudimas, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių sutrikimai, pinigų politikos griežtėjimas ir kiti tarptautiniai iššūkiai privertė Lietuvos ekonomiką stabtelėti“, – pranešime sakė D. Imbrasas.
Anot jo, antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos raida buvo viena iš palankiausių tarp ekonominių veiklų ir tik gana nedidelės dalies veiklų pardavimai buvo mažesni nei pirmąjį ketvirtį – medienos ir metalo apdirbimas ar statybos, pavyzdžiui, nemineralinių produktų gamyba, pagrindinių metalų ir gaminių iš jų gamyba, medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba. Itin sparčiu tempu antrąjį ketvirtį augo automobilių pramonė bei mašinų ir įrangos gamyba.
D. Imbraso teigimu, mažmeninės prekybos apyvarta nebeauga. Teigiamą augusių drabužių ir avalynės, medicinos prekių ir automobilių degalų pardavimų poveikį nurėžė sumažėję informacinių ir ryšių technologijų įrangos ir kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų ir maisto prekių pardavimai.
„Vertinant sektoriaus ateities raidą, itin svarbus vaidmuo teks namų ūkių finansinei padėčiai ir lūkesčiams. Nors kol kas namų ūkių pajamos ir toliau auga sparčiai, o jų finansinės padėties vertinimas reikšmingai nepablogėjo, didelė infliacija ir dėl jos keliamos palūkanų normos, tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos rizika vėsina gyventojų norą išlaidauti“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, paslaugų sektoriuje stebėtas dalies veiklų pardavimų mažėjimas, kitų – plėtra. Balandį–gegužę labiausiai sumažėjo transporto sektoriaus ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos pardavimai.
„Transporto sektoriaus aktyvumui įtakos turi sankcijos Rusijai bei Baltarusijai ir Europos Sąjungos mobilumo paketas, taip pat sunkumai įsigyjant vilkikus, nekilnojamojo turto operacijų veiklos aktyvumui – mažėjantis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas“, – sakė D. Imbrasas.
Nepaisant to, kad dalis paslaugų sektoriaus veiklų didina pardavimus, ekonomisto vertinimu, padėtis sektoriuje sunkėja. Be to, po palankaus pirmojo ketvirčio antrąjį ketvirtį statybų sektoriaus padėtis suprastėjo.
„Tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia vis tamsesni debesys – neigiamų rizikų augimui daugėja. Birželio mėnesį atnaujintose Lietuvos banko prognozėse pateiktas itin neigiamas rizikų balansas dar labiau pablogėjo. Veiksnių, kurie gali nepalankiai paveikti ekonomikos raidą ateityje, padaugėjo, o dalies anksčiau įvardytų – poveikis gali būti netgi stipresnis, nei anksčiau manyta“, – sakė D. Imbrasas.
Pasak jo, nelėtėjantis kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas, nesibaigianti COVID-19 pandemija ir kova su ja, taip pat vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos tema veiks Lietuvos vidaus paklausą: namų ūkių norą ir galimybes išlaidauti, verslo – didinti investicijas.
Pirmąjį šių metų pusmetį BVP siekė 30,7 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,6 proc. (nepašalinus sudarė 3,4 proc.).
Antrojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį Statistikos departamentas skelbs rugpjūčio 31 d.
