Neapskaičiavo rizikos?
V.Jankauskas ragino prisiminti, kad dar kai elektros tiekėjų rinkoje buvo vienintelė įmonė „Ignitis“, vartotojams kaina buvo mažesnė, o ir pasitaikantys praradimai įmonei nebuvo skaudūs: kainą perkeldavo kitam laikotarpiui ar kompensuodavo.
„Principas buvo toks, kad jie žaidė nepralošdami. Kai yra daugiau žaidėjų, tokios paramos nebelieka: kiekvienas tiekėjas turi įvertinti savo riziką“, – atkreipė dėmesį energetikos ekspertas. Tačiau apsidraudimas nuo rizikų kainuoja.
Anot V.Jankausko, anksčiau buvo kalbama, kad galima pasitikėti trimis elektros tiekėjais: Lietuvos „Ignitis“, latvių „Elektrum Lietuva“, estų „Enefit“. Jo vertinimu, šios bendrovės išmoko suvaldyti rizikas ir pasimokė iš jau bankrutavusių konkurentų.
„Manau, kad jie gerai viską apgalvoję. Jie yra apsidraudę, turi ilgalaikes sutartis, turi sutartis su atskirais gamintojais, pavyzdžiui, atsinaujinančių elektrinių parkais. Pavyzdžiui, „Enefit“ siūlo vien iš atsinaujinančių, kur jiems visai nesvarbu, kokia biržos kaina“, – patikino V.Jankauskas.
Tačiau į dabartinę situaciją elektros tiekėjų rinkoje valdžia dar nespėjo sureaguoti, todėl kol kas sunku įvertinti paramą vartotojams ir pačią poziciją, teigė pašnekovas.
Matomai, kad „Perlas Energija“ pamokos neišmoko. „Kiek supratau, teisininkai sako, kaip įprastai – sutartis yra šventas daiktas, jei ji sulaužoma, tai jau baudžiamas nusikaltimas. T.y., nematau kitos išeities „Perlas energija“ kaip tik bankrutuoti“, – sakė V.Jankauskas.
Nors premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad patys vartotojai neįvertino rizikos, energetikos ekspertas mano, kad šioje situacijoje kalta ir elektros energijos tiekimo reforma, kuri buvo suorganizuota nevykusiai ir nelaiku.
Dalis žmonių nesuvokia, kas yra elektros rinkos liberalizacija, kaip tai veikia ir kam to apskritai reikia. Matyt, valstybė paskubėjo priimti sprendimus ir nepagalvojo apie vartotojus, nes norėjo, kad „mus pagirtų Briuselis“.
Visgi V.Jankauskas atkreipė dėmesį ir į elektros energijos garantinį tiekėją. Normalu, kad bankrutavus kitiems elektros tiekėjams ar atsitikus kitoms nenumatytoms situacijoms vartotojams elektrą tiekia „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tačiau, profesoriaus manymu, perleisti kone 25 proc. rinkos garantiniam tiekėjui yra labai didelis dalykas. Galima būtų kalbėti apie 5–7 proc., tačiau ne 25 proc.
„Daug padaryta klaidų ir sunku ką pasakyti, bet bjauriausias dalykas yra tai, kad niekas netikės, kad elektros rinkos liberalizacija yra gera idėja“, – sakė jis.
Yra elektros kainų švelnėjimo ženklų
Kaip sakė energetikos ekspertas, visus elektros tiekėjus kainos gąsdina, tačiau jau matosi jų švelnėjimo ženklai. „Matau iš to, kad vokiečiai jau turi 70 proc. saugyklų užsipildę, tai iki rudens tikriausiai turės 80–90 proc. ir šiek tiek atpalaiduos situaciją“, – aiškino jis. Viską lemia dujų kainos, kurios ir turi įtakos elektros gamybai.
Anot V.Jankausko, Lietuva nuolat ginasi, kad elektros situacijoje esame geroje zonoje, netoli skandinavų, kurie turi itin išvystytą elektros energijos gamybą, kurioje praktiškai nenaudojamos dujos. Norvegijoje yra hidroelektrinės ir atsinaujinanti energetika, Švedijoje – hidroelektrinės, atominė elektrinė ir atsinaujinanti energetika.
Dėl to švedai vieną dieną netgi turėjo bene 100 proc. žemesnę kainą nei Lietuvoje. Visoje Švedijoje kilovatvalandė elektros energijos kainavo 0,4 cento, kai Lietuvoje – 40 centų. Juo labiau, kad šiose šalyse jau aprūpinama ne tik šiaurinė dalis, bet ir pietinė.
Šiuo metu Lietuva su Švedija turi vieną elektros kabelį. „Jeigu tas kabelis būtų ne vienas, o sakykim, du, tai gal ir pas mus būtų tokia kaina“, – apie bendradarbiavimą su Švedija komentavo jis.
„Mes su Latvija turime 4 aukštos įtampos linijas ir elektros kainos pas mus praktiškai sutampa. Latvija su Estija turi šiokius tokius ribojimus, ir Estijoje jau pigiau. Viską lemia pralaidumų trūkumas ir kainodara“, – tęsė jis.
„Lenkijoje yra gana pastovios, stabilios kainos. Jie tai garantuoja ne pačiu geriausiu būdu, kūrendami anglis, bet dabar pas juos irgi per pusę pigiau, negu pas mus. Buvo numatyta, kad Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa yra reikalingas dar vienas kabelis. Neseniai iš „Litgrid“ išgirdome, kad, deja, nėra kabelių, statybininkų ir vėluos dar porą metų“, – lygino V.Jankauskas.
Tačiau jis tikisi, kad Lietuvoje elektros kainos toliau kilti neturėtų, nors Baltijos šalių sinchronizacija ir kabelių skaičius padėtų gerokai sumažinti kainas vartotojams.
Vidutinė liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 395 EUR/MWh arba 20 proc. didesnė nei liepos 22–28 d., kai ji siekė 330 EUR/MWh. Latvijoje kainos buvo tokios pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 37 proc. iki 314 EUR/MWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 9,64 proc. Mažėjo beveik visa gamyba (vėjo, saulės, šiluminių elektrinių), išskyrus hidroelektrinių, kurių gamyba augo 28 proc., pažymima Lietuvos energetikos agentūros apžvalgoje. Importuojama elektros dalis padidėjo nuo 63 proc. iki 67 proc. viso poreikio.
Praėjusią savaitę maža elektros kaina ketvirtoje Švedijos kainų zonoje ir vėsesni orai lėmė, kad visomis dienomis „NordBalt“ jungtis veikė maksimaliu pajėgumu – importuota 117 GWh elektros (panašiai kaip ir praėjusią savaitę). Importas per Latvijos jungtį išliko panašus ir siekė 47 GWh (padidėjo 2 GWh), o per „LitPol Link“ eksportuojamos elektros kiekis mažėjo – balansas siekė -9,6 GWh (praėjusią savaitę jis buvo -15 GWh). Prekyba su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi nevyko.
Pasak V.Jankausko, dujų kainos tebestovi ties aukšta riba. Jei praėjusią savaitę tūkstantis kubinių metrų kainavo apie kelis tūkst. JAV dolerių, kainų lygis panašus ir šiuo metu.
Jei pavyks užsipildyti Europos dujų saugyklas, jau bus šioks toks atsikvėpimas. Tačiau jei tokia kaip Vokietija ir turėtų pilnas saugyklas, vis tiek skaičiuojama, kad tokio kiekio užtektų daugiausiai dviem mėnesiams su puse.
Tuo metu Lietuva turi ruoštis visiems scenarijams: būtina galvoti apie mazuto deginimą šaltuoju sezonu, nors ir gali neprireikti. Jo manymu, reikėtų pagalvoti apie mazuto deginimą net ir Elektrėnuose.
