Bus panašu į 2008-ųjų krizę tik vienu atveju
„Jei sunkmetis sutaps su valdžios pasikeitimu, turėsime tokią pačią krizę, kokią turėjome 2008–2009 m. – portalui lrytas.lt pareiškė prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis. – Praėjusi krizė apsunko, nes viena valdžia išėjo ir atėjo kita, o naujoji nebuvo atsakinga už jau priimtus sprendimus ir ėmėsi naujų be jokio gailesčio. Tai prisidėjo prie Lietuvos nuosmukio. Be viso to, kad įmonių reikalai ir taip buvo prasti, valdžia dar užkrovė didesnius mokesčius. Įmonės ir taip sunkiai kvėpavo, o paskui kvėpavimas iš viso buvo užspaustas.“
D.Dundulis sako kalbėjęsis su pienininkais, mėsininkais, kepėjais, dalis jų liepą ir rugpjūtį dirba nuostolingai, sunkiai suduria galą su galu, jie priversti stipriai taupyti.
„O puikiai suprantame, prie ko priveda didelis taupymas“, – užsiminė verslininkas.
Visgi šįkart D.Dundulis krizei jaučiasi pasiruošęs: įmonė turi sukaupusi pakankamai finansinių rezervų, atsisakiusi nebūtinų, energiją eikvojančių detalių, pavyzdžiui, naktį šviečiančių reklamų.
Jis tiki, kad ekonomikos kritimas ar bent nedidėjimas yra neišvengiamas, tačiau viliasi, kad šįkart valdžia priims tinkamus sprendimus ir naujų neigiamų rekordų nesieksime.
„Prisiminkime, juk 2008–2009 m. Lietuvos ekonomikos kritimas buvo kone vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, – paminėjo jis.
Skaudžiausiai gali kirsti vienam sektoriui
Tačiau Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas tikina, kad greičiausiai 2008–2009 m. krizės scenarijus nepasikartos.
„Ta krizė buvo susijusi su bankais, bankų mokumu ir dirbtiniu pinigų vertės išpūtimu, todėl ji kirto labai plačiai. Jei vienam bankui prastai sekasi, jo klientai ima panikuoti, o tie patys klientai juk perka maistą, baldus, automobilius. Tada jie ko nors ima nebepirkti, tad finansinis užkratas ėmė sklisti per visą rinką.
Pandemija ir dabartinė situacija rodo, kad šokai yra labiau koncentruoti į tam tikras sritis“, – portalui lrytas.lt komentavo profesorius.
Anot jo, ateinanti krizė bus susijusi tik su dalyje sektorių dirbančių žmonių pajamų mažėjimu. Kadangi mūsų ekonomika stipriai priklauso nuo eksporto ir prekybos partnerių užsienyje, R.Krušinsko manymu, smarkiai paliesta gali būti daug eksportuojanti pramonė.
„Jau girdžiu, kad stoja užsakymai iš Skandinavijos, Vakarų Europos. Įmonėms teks svarstyti, ar neverta stabdyti veiklos, trumpinti darbo valandas, atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus.
Net jei situacija rinkose, tarkime, kitų metų pradžioje pradės gerėti, kol tai persiduos mums, kol vėl atsigaus užsakymai, viskas užtruks“, – teigė pašnekovas.
Visgi nuo pramonės banga risis ir į dalį kitų sričių, nes pramonės verslai sumoka daug mokesčių į valstybės biudžetą, tad, pavyzdžiui, sunkmetį gali pajusti ir švietimo sektorius.
„Jei valstybė surinks mažiau mokesčių, tai gali atsiliepti mokytojų, dėstytojų algoms. Tačiau gali būti, kad valstybė, norėdama nemažinti algų, tiesiog skirs mažiau lėšų investicinėms programoms.
Tada bus remontuojama mažiau gatvių, bet vėlgi – tuomet kelininkai negaus atlyginimų.
Finansų krizė 2008–2009 m. kirto visiems, dabar tai nevyks masiškai, bus kirsta tik tam tikriems sektoriams“, – aiškino jis.
Rudenį prognozuoja bankrotų bangą
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas portalui lrytas.lt patvirtino, kad ateities užsakymai mažėja, Vakarų Europos partneriai prašo ilgesnių atsiskaitymo terminų, mažesnių kainų, nepaisant to, kad nemažai žaliavų vis dar yra pabrangusios, o energetikos kainos ir toliau kyla, dalis atideda susitarimus dėl užsakymų, ieško alternatyvų kitur.
„Kai įmonių vadovų paklausiu, ką jie darys, man atsako: melsimės, nes daugiau nėra nieko, ką būtų galima padaryti.
Kai kurie galvoja metų pabaigoje atleisti dalį darbuotojų arba nekelti atlyginimų, ieškoma variantų.
Jei recesija kirs pramonei, jei pinigų srautas iš užsienio sumažės, po kelių mėnesių natūraliai ims smukti ir kitos sritys, nes atlyginimai nebeaugs, bus pakirstas vidaus vartojimas. Žmonės pirks mažiau būsto, dešros, medicinos ir grožio paslaugų. Viskas užsisuks.
Vakarų Europos lūkesčiai tikrai nežada nieko gero, šiandien yra daug recesijos ženklų“, – teigė jis, paminėdamas, kad dalis įmonių planuoja mažinti temperatūrą biuruose ir gamybinėse patalpose, bet jis netiki, kad tai bus veiksminga, nes įmonių sąnaudos dėl to smarkiai nesumažės.
Be to, S.Besagirskas sako girdintis iš mažų bei vidutinių įmonių, jog šioms bankai paskolų nebeduoda arba siūlo mažesnes sumas, sunkina sąlygas.
„Dėl to prognozuojame, kad jau rudenį pamatysime nedidelę bankrotų bangą. Bankrutuos mažesnės įmonės, turinčios po 100–150 darbuotojų. Tai gali būti maitinimo, apgyvendinimo verslai.
Žinoma, statybos sektorius kol kas atrodo neblogai, bet Jungtinėje Karalystėje būsto kainos jau yra mažesnės, palyginant jas su buvusiomis prieš metus, tad statybos sektorius taip pat gali išgyventi recesiją, galbūt burbulas sprogs“, – svarstė VPVA prezidentas.
Svarbiausia – pasiruošti
Tačiau S.Besagirskas taip pat nemano, kad sunkmetis galėtų būti panašus į 2008-ųjų krizę, nes „į recesiją įeisime lėtai, tai bus lėtas nusileidimas, kuris gali tęstis apie 2 metus“.
„Dabar turime paskutinę vakarienę, paskutinę puotą prieš krizę. Dabar dar visi atostogauja, leidžia pinigus, bet verslai jau su jauduliu žvelgia į metų pabaigą“, – teigė jis.
Tuo metu R.Krušinskas mano, krizės, recesijos ir kiti ekonominiai šokai didžiausią efektą padaro tada, kai ateina netikėtai. Tačiau apie recesiją kalbėta jau ilgą laiką, tad nemažai gyventojų ir verslų turėtų jau tam būti pasiruošę – sukaupę finansinį rezervą ir pinigus pradėję leisti atsakingiau. Tokie recesijos itin smarkiai turėtų nepajusti.
S.Besagirskas mano, kad šioje situacijoje galėtų padėti ir valstybė: „Mes dar turime labai daug struktūrinio fondo lėšų, kurias galėtume panaudoti. Ministerija kažkodėl tų pinigų nepaleidžia, o kodėl – nežinau. Aišku, svarbu ir tai, kaip tos lėšos būtų įlietos į rinką. Jei jos bus skirtos pravalgymui ar, pavyzdžiui, valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimams išpūsti, tada žmonės iš privataus verslo bėgs dirbti į valstybinį ir privatūs verslai, neturėdami darbuotojų, negalėdami jiems mokėti tokių didelių atlyginimų, bankrutuos.“
Pašnekovai pripažįsta, kad daug nulems ir karo eiga. Jei jis tęsis ilgai, sunkmetis taip pat greitai nesibaigs.
