Vienai didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijai – tenka sukti galvą, kaip papildyti dujų atsargas. Vokietija – viena labiausiai nuo rusiškų dujų priklausomų ES valstybių. Rusijos „Gazprom“ sumažinus dujų eksportą, „Nord Stream 1“ dujotiekiu bent 20 proc., energetikos išteklių pildymas artėjant žiemai kelia nerimą ne tik vokiečiams.
Vienas iš Vokietijos siūlymų – įvesti beveik 500 eurų kasmetinę rinkliavą vokiečių namų ūkiams ir taip į problemos sprendimą įtraukti visuomenę. Rinkliava galiotų bent iki 2024-ųjų ir, pasak Vokietijos ekonomikos ministro, padėtų vietos energetikos kompanijoms padengti nuostolius, patiriamus dėl sumažėjusių išteklių, o energetikos sektoriui nesugriūti.
„Šis mokestis – teisingiausias būdas paskirstyti ir padengti papildomas išlaidas. Kitos alternatyvos nėra. Kitu atveju gresia Vokietijos energijos rinkos, o kartu ir daugelio Europos šalių rinkų žlugimas“, – teigė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Mokestis įsigaliotų nuo spalio 1-osios, o keturių asmenų šeimai jis būtų 480 eurų. Pasak Vokietijos ekonomikos ministro, priklausomai nuo šeimos pajamų, svarstomas ir mokesčio kompensavimo mechanizmas: kai kuriems žmonėms per pusantrų metų išlaidos išaugs 200 eurų, kitiems tai bus itin reikšmingos išlaidos.
„Todėl turime keletą sprendimų: vienas iš jų – naujas darbo užmokesčio apskaičiavimas, taip pat – mokesčiais finansuojamos pašalpos, kurios pakeistų dabartinę bedarbio pašalpų sistemą“, – komentavo ministras.
Jo teigimu, dėl susidariusios situacijos kalti anksčiau priimti politiniai sprendimai tapti priklausomiems nuo vieno energijos išteklių tiekėjo. Todėl šalis dabar priversta dairytis alternatyvų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per vizitą Norvegijoje buvo patikintas, kad norvegai dujų tiekimo nenutrauks, o ir dabar dujų tiekiamas Vokietijai iš Norvegijos yra maksimalus.
„Darome viską, ką galime, kad liktume patikimi partneriai – tiekiame dujas vamzdžiais, gabename suskystintų gamtinių dujų laivais“, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Stoere.
Rusija ir Norvegija – pagrindinės gamtinių dujų tiekėjos Europai. Po Rusijos Ukrainoje pradėto karo, Europos šalys stengiasi mažinti dujų importą iš Rusijos ir viltingai žvelgia į Norvegiją. Ši sako jau dabar dirbanti didžiausiu pajėgumu.
„Dujų eksportą padidinome beveik 10 procentų. Tai – maksimumas. Padarysime viską, ką galime, kad jį išlaikytume. Ar tiekimas padidės, priklausys nuo to, ar bus randama daugiau dujų“, – aiškino Norvegijos premjeras.
Jis sako, kad daugelis Norvegijos kompanijų dar intensyviau ieško naujų dujų išteklių, o Vokietijos kancleris gyrė Norvegijos hidroenergijos sistemą: „Norvegijos sprendimai labai geri. Jie užsitikrina elektros gamybą naudojant vandenilį ir vandenį. Vandens tiekimas visada bus pakankamas. Hidroenergija – patikimas būdas užsitikrinti elektros tiekimą“.
Spręsdama energetikos išteklių krizę, Vokietija nusprendė statyti du suskystintų gamtinių dujų terminalus, taip pat atnaujino anglimis kūrenamų elektrinių darbą.
