Tai taisyklė, bet jos nereikėtų laikytis
Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas sprendimu pakelti ribą nesistebėjo. Anot jo, biržose iš tiesų taikoma tokia taisyklė – pasiekus tam tikrą lygį aukščiausia riba didinama. Visgi, jo manymu, šiuo metu tokios taisyklės laikytis nederėjo.
„Juk dabar sąlygos nėra normalios“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Jo teigimu, gyventojai didelio pokyčio dėl to pajusti neturėtų, tačiau štai verslams, kurie dauguma turi pasirašę sutartis biržos kainomis, svarbi kiekviena valanda.
„Verslams tai tik sustiprins galvos skausmą, jie turės stebėti kainas, iš anksto spręsti, ką daryti, planuotis.
Gyventojai taip pat gali dalyvauti šiame žaidime ir, stebėdami kainas, tomis valandomis, kai jos aukštos, mažinti vartojimą. Juk tos aukštos kainos neužklumpa netikėtai, jau vakare žinoma, ką turėsime rytoj“, – teigė V.Jankauskas.
Verslams tai skausminga, viskas atsilieps darbo rinkai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius portalui lrytas.lt patvirtino, kad apie 60 proc. stambesnių pramonės įmonių turi pasirašiusios sutartis biržos kainomis, tad verslams yra ko bijoti, juk jei riba pakeliama iki 5 tūkst. eurų, tokią kainą galime ir pasiekti.
„Jau kai pasiekėme 4 tūkst. eurų už megavatvalandę, tas trumpas piko laikas suvalgė daug pinigų, įmonėms tai atsiėjo tiek, kiek išleidžiama 2 darbo dienoms. Tai kas bus, jei pasiektume 5 tūkst. eurų ribą? Toks ribos pakėlimas – nieko gero“ – portalui lrytas.lt komentavo V.Janulevičius.
Tai atsilieps produktų kainoms, konkurencingumui, įmonės dirbs nuostolingai.
Kai kurie verslai, anot V.Janulevičiaus, kainų piko valandomis stabdys gamybą, tačiau yra ir tokių bendrovių, kurios įrangos taip dažnai junginėti negali, mat tai neįmanoma arba tai kainuotų daugiau nei tęsiant veiklą esant aukštoms kainoms, todėl, kaip ir „Achema“, nors ji tai padarė dėl pabrangusių dujų, privalės stabdyti gamybą ilgesniam laikui, darbuotojus išleisti į prastovas.
„Tai bus pigiau, nei nuostolingai vykdyti gamybą esant tokioms aukštoms kainoms. Bankrotų taip pat gali atsirasti, jei nebus rasta sprendimų“, – sakė LPK prezidentas.
Dar viena išeitis – darbas naktimis ar savaitgaliais, kada elektra pigesnė. V.Janulevičius pripažino, kad nemažai darbuotojų su tokiomis sąlygomis gali nesutikti, visgi atsiras baimė ir prarasti darbą, nes greitai galime išvysti veiklas stabdžiančias, darbuotojus atleidžiančias įmones.
„Tai tikrai atsilieps darbo rinkai“, – pabrėžė jis.
Pasak V.Janulevičiaus nuo šiol vidutinės ir stambesnės įmonės atidžiau stebės elektros kainas, samdys energetikus, kurie ir atliks šį darbą, padės suplanuoti veiklą.
„Anksčiau, kai kainos svyruodavo nuo 2 iki 10 centų, verslai tai įskaičiuodavo į savo kaštus ir tiek, bet kai dabar kainos tokios didžiulės, situacijos nestebėjimas gali būti labai skausmingas. Energetikos ekspertų poreikis tikrai didės, daliai teks ir persikvalifikuoti“, – patikino pašnekovas.
Pikų neturėtų būti daug
Visgi ekonomistas Marius Dubnikovas ramina – nepaisant to, kad riba keliama iki 5 tūkst. eurų, jos dažnai siekti neturėtume.
„Rugpjūtis yra specifinis mėnuo, tada vyksta įvairūs elektros jungčių, elektrinių remontai, elektros pralaidumas iš Skandinavijos yra sumažinamas dėl karščių, taip pat dabar turime ir dujų krizę. Todėl tąkart ir pasiekėme 4 tūkst. eurų ribą, vienu metu buvo daug sutapimų.
Bet ateinant rudeniui situacija turėtų gerėti, tikėtina, kad Skandinavijos hidroelektrinės turės daugiau vandens, elektrinių remontai, apžiūros bus baigtos, tad situacija kiek švelnės“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Tačiau verslams net ir 1 tūkst. eurų kaina yra didžiulė problema, pripažino M.Dubnikovas. Verslai didins produkcijos kainas ir bandys tą naštą perkelti ant vartotojų pečių, stabdys veiklas ar net bankrutuos.
„Bet visos problemos turėtų tęstis apie metus, vėliau ims nykti, nes tiek Lietuvoje, tiek Europoje yra suplanuota milžiniška pigių atsinaujinančių elektros išteklių gamybos veikla. Tada įvyks didžiulis lūžis.
Žinoma, situacija pagerės, ir kai baigsis karas, tačiau viskas pasikeis, Europa sugebės prisitaikyti prie gyvenimo be rusiškos energijos, greičiau nei karo pabaiga. O tada jau nežinau, kur Rusija dės savo dujas, nes, ko gero, jų niekam jau nebereikės“, – kalbėjo ekonomistas.
Tačiau V.Jankauskas į tokias alternatyvios energetikos kalbas žvelgia skeptiškai: „Žinoma, viskas pasikeis, bet ne šiandien, ne rytoj, galbūt po metų ar dvejų. Todėl ir yra bėda. Dujas dabar galime pakeisti malkomis, anglimis ar mazutu, bet elektros – ne. Pasigirsta nuogąstavimų dėl nepastatytos atominės elektrinės, bet jei statytume ją, tai vėlgi truktų apie 10–15 metų.
Galvojau apie galimybę Elektrėnų elektrinėje kūrenti mazutą, juk anksčiau sakyta, kad reikia turėti rezervą, ten visada buvo laikomas rezervinis kuras, mazutas, sakyta, kad jei bus blogai su dujomis, kūrensime mazutą. Bet neseniai išgirdau, kad vykdant optimizaciją ten galimai nemažai visko išardė, ne kaži kas likę. Tai vėl šito negalime panaudoti.“
Ką daryti su sutartimis biržos kainomis?
Kai elektros kainos taip kyla, šokinėja, ką daryti biržos kainomis sutartis pasirašiusiems gyventojams?
V.Jankausko teigimu, šiuo metu prognozuoti, kokios bus kainos, praktiškai neįmanoma, sprendimą turėtų priimti pats vartotojas.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog kainą geriau būtų fiksuoti, bet esant tokiai situacijai prognozuoti, kokias kainas matysime toliau, neįmanoma, todėl kiekvienas vartotojas turi pats dėl to nuspręsti. O gal biržos kainomis sutartis pasirašiusieji yra aktyvūs, nuolat stebi kainas, planuoja savo vartojimą“, – svarstė ekspertas.
Tuo metu M.Dubnikovas teigia, kad net esant aukštoms fiksuotoms kainoms visa situacija atrodo lyg loterija: „Fiksuoti aukštą kainą ir tikėtis, kad ji bus dar aukštesnė, jau yra sudėtinga. Gal geriau jau susimokėti tą aukštą biržos kainą ir laukti, kol ji sumažės.
Bet, žinoma, sunku pasakyti, kokios kainos bus artimiausiais mėnesiais, nors pavasarį, vasarą situacija jau tikrai turėtų būti geresnė, viskas turėtų po truputį grįžti į vėžias.
Daliai žmonių tikrai bus sunku, bet kitiems šis sunkmetis – pakeliamas.“
Didžiausia galutinė elektros kainų riba Europos biržose nuo rugsėjo 20 dienos didinama nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst. eurų už megavatvalandę, nusprendė bendras visų biržų valdymo komitetas, tačiau tam priešinasi Baltijos šalių reguliuotojai, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Sprendimas ateityje galėtų daryti neigiamą poveikį elektros kainai rinkoje ir vartotojams“, – sakė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Šiuo metu maksimali kainų riba yra 4 tūkst. eurų už MWh, ši riba rugpjūčio 17-ąją buvo pasiekta Baltijos šalių kainų zonose.
