Šiais duomenimis, netoli Rusijos sienos su Suomija esančioje įmonėje kasdien sudeginama dujų už 8,4 mln. svarų sterlingų (9,9 mln. eurų).
Šios dujos yra iš naujos suskystintųjų dujų gamyklos Portovajoje, į šiaurės vakarus nuo Sankt Peterburgo. Netoliese yra ir dujotiekio „Nord Stream 1“, kuriuo dujos teka į Vokietiją, kompresorinė stotis. Pirmieji požymiai, kad kažkas negerai, pasirodė iš Suomijos piliečių, kurie šią vasarą pastebėjo didelę liepsną horizonte.
Mokslininkai nerimauja dėl didelio kiekio anglies dvideginio ir suodžių, kurie išsiskiria degimo metu ir kurie gali paspartinti Arkties ledo tirpimą.
Gamykla yra netoli „Nord Stream 1“, kuriame dujų tiekimas nuo liepos vidurio buvo apribotas, o rusai dėl to kaltina technines problemas. Vokietija teigia, kad tai buvo tik politinis žingsnis po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Nuo birželio mėn. tyrėjai pastebėjo, kad iš įrenginio sklinda gerokai daugiau šilumos, kuri, manoma, sklinda dėl gamtinių dujų deginimo. Nors dujų deginimas perdirbimo įmonėse yra įprastas reiškinys, kuris daromas dėl techninių ar saugumo priežasčių, šio deginimo mastas suglumino ekspertus.
Markas Deivisas, bendrovės „Capterio“, kuri ieško sprendimų, kaip spręsti dujų deginimo problemą, generalinis direktorius BBC teigė, kad dujų deginimas nėra atsitiktinis, o veikiausiai sąmoningas sprendimas, priimtas dėl veiklos priežasčių.
„Veiklos vykdytojai dažnai labai vangiai uždaro įrenginius, nes baiminasi, kad juos vėl paleisti gali būti techniškai sudėtinga arba brangu, ir tikriausiai taip yra šiuo atveju“, – nurodė jis.
Kitų ekspertų nuomone, galėjo kilti techninių sunkumų, susijusių su dideliais dujų kiekiais, kurie buvo tiekiami į dujotiekį „Nord Stream 1“.
Rusijos energetikos bendrovė „Gazprom“ galbūt ketino šias dujas naudoti SGD gamybai naujoje gamykloje, tačiau galėjo kilti problemų jas tvarkant, todėl saugiausias variantas – jas deginti liepsnose.
Tai taip pat galėjo būti Europos prekybos embargo su Rusija, paskelbto reaguojant į invaziją į Ukrainą, rezultatas.
„Toks ilgalaikis deginimas gali reikšti, kad jiems trūksta tam tikros įrangos“, – sakė Suomijos LUT universiteto energetikos inžinerijos profesorius Esa Vakkilainenas.
„Taigi dėl prekybos embargo su Rusija jie negali pagaminti aukštos kokybės vožtuvų, reikalingų naftos ir dujų perdirbimui. Taigi galbūt kai kurie vožtuvai yra sugedę ir jie negali jų pakeisti“.
