Dirbančius nelegaliai traukia iš prapulties šešėlio – nelaimės paliktų basus ir nuogus

„Ko važiuoti į Norvegiją ar Švediją? Algos ten kiek didesnės. Pats ten nedirbau, bet turiu draugą, kuris šiemet nebeemigravo – pasiliko Lietuvoje.

Pasak jo, atmetus mokesčius už būstą ir maistą, lieka tik pinigų išsiųsti namo. Tad kam ten vargti, jei čia galima pinigus uždirbti?

Be to, į Norvegiją privažiavo rumunų, darbo sunkiau rasti“, – taip vienoje Trakų rajono gyvenvietėje visą tiesą apie emigraciją išklojo dviaukštį mūrijantis vyras. Žodis po žodžio, ir jis padarė tai, ko paprašė darbo inspektorius, – ištraukė iš automobilio daiktadėžės dokumentą, liudijantį, kad jis dirba legaliai: vadinamąjį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (QR). Statybų sektoriuje tai vadinama paprasčiau – ID kortele.

Kartkartėmis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai surengia reidus į statybvietes – tikrina, ar darbuotojai turi būtinuosius dokumentus. O kas, jeigu neturi? Tuomet tenka auklėti ir juos, ir darbdavius.

Darbuojasi ir tadžikai

Toje pačioje gyvenvietėje kylančiame kvartale kartu su lietuviais darbavosi ir pora tadžikų. Užkalbinti jie pirmiausia išsitraukė ID korteles ir asmens dokumentus. „Žinome, kad jų Lietuvoje bet kada gali prireikti“, – patikino vyrai.

34 metų F.S. – įvairių darbų meistras, o šešeriais metais už jį vyresnis Š.L. – santechnikas. Į Lietuvą maždaug prieš metus dirbti jie atvyko ne iš gimtojo Dušanbės miesto, o iš Rusijos – darbavosi statybose Maskvoje.

„Maskvoje dirbau nuo 20 metų. Ten buvo emociškai labai sunku. Turėjome dokumentus – leidimus dirbti Rusijoje. Bet vis tiek pamačiusi, kad atrodome kitaip, mus sustabdydavo policija ir bet kokiu atveju nulupdavo pinigų“, – pasakojo F.S.

Dirbantiems nelegaliai – nemalonumai

Trakų rajone kyla ir kitas didelis kvartalas. Dalyje namų ten jau gyvena žmonės, bet ir naujų statybų jame tebėra gausu.

„Nieko jis neturi“, – inspektoriams užsukus į vieną iš statybviečių namo sienas mūrijantis vyras ne juokais susikrimto, nes kartu su juo dirbantis vaikinas neturėjo nei ID kortelės, nei darbo sutarties. Jis ir liko stovėti kaip įbestas. „Jis dar tik antra diena, kai darbuojasi. Paprašiau, kad jis man padėtų, – norėjau pažiūrėti, kaip dirbs. Nelengva jam – norėjau pagelbėti“, – nervinosi mūrininkas.

VDI inspektorių patirtis liudija, kad kiekvieną kartą užklupti nelegaliai dirbantys žmonės pasakoja panašias istorijas – kad ką tik pradėjo dirbti ir nežinia, ar pasiliks. Vis dėlto statybų aikštelėse inspektoriai lankosi ne tam, kad su džiaugsmu skirtų baudas, bet tam, kad paakintų žmones išsižadėti nelegalaus darbo.

„Nelegaliai dirbantys žmonės mano, kad jiems nieko nenutiks. O kai po mėnesio kito darbdavys dingsta nesumokėjęs žadėtų algų, jie ima belstis ir į VDI duris, bet neturi jokių įrodymų, kad dirbo ir pas ką dirbo.

Dar blogiau tai, kad tie žmonės neturi socialinio draudimo, o tai reiškia, kad ištikus traumoms, o gal net ypač smarkiai susižaloję jie liks be jokios finansinės paramos. Be to, jie nekaupia pensijai, nieko negali nusipirkti išsimokėtinai, ką jau kalbėti apie didesnes paskolas“, – pabrėžė patikrinimą atlikęs inspektorius.

O tąkart nelegaliai dirbusiam vaikinui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir už ūkinės komercinės veiklos pažeidimą – nelegalų darbą (Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), 150 str. 3 dalis) – skirta pusė minimalios baudos – 390 eurų. Visą baudą gauna žmogus, jei nesutinka su pažeidimu, nesumoka tų 390 eurų arba nusižengia nebe pirmą kartą.

Atsakomybė ir baudos

Vasara artėja prie pabaigos. Kokia gi karščiausiu statybų sezono metu patikrinimus atlikusių VDI inspektorių patirtis?

„Dauguma susitvarkė dokumentus, bet maždaug kas ketvirto ar penkto patikrinimo metu rasdavome tokių darbininkų, kurie neturi ID kortelės. Dažniausiai tai žmonės, dirbantys individualiai, bet pažymą išsiėmę visai kitai, ne statybų veiklai“, – sakė VDI vyriausiasis darbo inspektorius Andrejus Bondarenka.

Teisės aktai šiuo metu ypač griežti. Statybų įstatymas numato, kad skaidriai dirbančiojo ID kodą privalo turėti visi asmenys, kurie tik yra atvykę į statybų aikštelę, – ir tie, kurie vykdo individualią veiklą, ir rangovų ar subrangovų darbuotojai, ir patys užsakovai. Pastarieji statybvietėje gali būti tik turėdami statytojo – užsakovo ar jo įgalioto rangovo nustatytą identifikavimo priemonę ir ją užregistravę.

„Būna atvejų, kad žmonės yra įsidarbinę kokioje nors įmonėje, bet neturi ID kortelės, nes darbdaviai mano, jog, deklaruodami kitą pagrindinę veiklą – ne statybų, negali suformuoti savo darbuotojams ID kortelės. Būna ir tokių situacijų, kai žmogus turi individualios veiklos pažymą pavėžėjimo paslaugoms, o atlieka statybos darbus. Tai taip pat pažeidimas. Užimtumo įstatymas numato, kad dėl pažeistų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų baudos gresia visiems statybų proceso dalyviams“, – sakė A.Bondarenka.

Pasak jo, darbdaviams numatyta bauda siekia nuo 500 iki 1100 eurų, už pakartotinį nusižengimą – 1100–2550 eurų. Tai numatyta ANK 961 straipsnyje.

Taip pat ANK numatyta atsakomybė ir statybų užsakovams bei patiems darbuotojams. Statybvietėje esantiems darbuotojams gresia 50–150 eurų bauda, rangovui arba užsakovui (kai tai fizinis asmuo – individualaus namo statytojas) – nuo 500 iki 1100 eurų.

„Tuomet, kai rangovas bei užsakovas yra įmonė, jos vadovui arba kitam už statybų priežiūrą atsakingam asmeniui skiriama nuo 1100 iki 2550 eurų bauda. Už pakartotinius nusižengimus baudos dvigubėja“, – paaiškino A.Bondarenka. Visa tai suguldyta į ANK 3621 straipsnio 1 dalį.

Nelegalus darbas

Dar vienas svarbus dalykas – nelegalus darbas, kurio statybų aikštelėse vis dar pasitaiko. O tai reiškia, kad žmogus darbuojasi neturėdamas jokios darbo sutarties, kartu neturi ir jokių socialinių garantijų.

„Už nelegalų darbą baudas darbdaviams taip pat numato ANK, o jų dydis siekia 1–5 tūkst. eurų. Be to, darbininkų neįdarbinusiai įmonei surašomas protokolas atsižvelgiant į Užimtumo įstatymą ir už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, ar tai būtų Lietuvos, ar ES, ar trečiųjų šalių pilietis, skiriama 868–2896 eurų bauda“, – sakė A.Bondarenka.

Anot jo, pagal teisės aktus kiekvienas užsakovas – ar tai būtų įmonė, ar namą besistatantis asmuo – privalo įsitikinti, kad statybvietėje esantys žmonės turi būtinus dokumentus.

Tvarka sugriežtėjo

Ko gero, dirbdami nelegaliai žmonės bando nušauti du zuikius – išsaugoti bedarbio pašalpą ir dar papildomai užsidirbti. Tačiau ir čia slėpynėms vietos nebeliko.

Nuo liepos 1-osios, nustačius nelegalų darbą arba nedeklaruotą savarankišką veiklą, bus naikinamas bedarbio statusas. Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos, o įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, teks mokėti patiems, pavyzdžiui, už privalomąjį sveikatos draudimą.

Pagal iki šiol galiojusias teisės aktų nuostatas bedarbio statusas buvo naikinamas ir registracija nutraukiama tik antrą kartą užfiksavus nelegalaus darbo atvejį per metus.

Pagrindiniai Užimtumo įstatymo pokyčiai susiję su siekiu mažinti dirbančiųjų šešėlyje skaičių. Šie žmonės nemoka mokesčių valstybei, neteisėtai gauna nemokamą sveikatos draudimą ir socialines išmokas. Darbo inspektoriai dažnai užsuka į statybvietes patikrinti, ar visi žmonės jose dirba legaliai.

Į VDI galite kreiptis: