Pavogta 400 kubinių metrų grunto, padaryta 15 tūkstančių eurų žala, ir nors visi įtariamieji aiškūs, įkalčiai surinkti, policija nusprendė, kad jokio nusikaltimo nebuvo, ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – nuo ilgapirščių nukentėjusiai įmonei „Mašida“ paaiškino Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas Miroslavas Plavskis.
„Kaip tai nusikaltimo nebuvo?“ – policijos aplaidžiu darbu, tiksliau – tingėjimu jį dirbti, neatsistebi „Mašidos“ atstovas Tomas Jankauskas ir tikina, kad dėl vagystės rankų nuleisti neketina ir kovos tiek, kiek reikės, kad teisybė būtų pasiekta, o kaltieji atsidurtų teisiamųjų suole.
Viskas prasidėjo nuo prašymų
Vilniuje, Grinapolio gatvėje, naują šimto gyvenamųjų namų kompleksą „Vingiai“ statanti „Mašida“, kaip tvirtino T.Jankauskas, visada stengėsi gerai sugyventi su kaimynais, šalia gyvenamųjų namų kompleksą „Baltai“ statančia bendrove „Baltic Energy Projects“.
„Pernai jie mums paskambino, sako, ar galime iš jūsų paimti grunto, matome, kad turite. Atsakiau, kad mes jo esame nusipirkę statyboms, bet leidžiu pasiimti porą savivarčių. Ko tik nepadarysi dėl gerų kaimyniškų santykių.
Jie porą automobilių išsivežė, pasiūlė susimokėti, bet atsakiau, kad bala nematė tų poros mašinų, nereikia“, – istorijos, vėliau virtusios vagyste, pradžią „Lietuvos rytui“ papasakojo T.Jankauskas.
Po mėnesio, vyro teigimu, kaimynai vėl paprašė grunto, tačiau šįkart „Mašida“ jo duoti nesutiko.
„Sakau, kad mūsų šis gruntas, o jie man tada sako, kad jei jau taip, pasiimsime truputį jūsų grunto, kuris nuvirtęs ant mūsų sklypo. Atsakiau, kad mes jį sutvarkysime patys. Pasamdėme techniką, kuri tą gruntą iš jų sklypo pašalino, nedaug ten jo buvo – gal 3–4 kubiniai metrai“, – pasakojo T.Jankauskas.
Aptiko nepažįstamus žmones
Atrodė, kad viskas taip ir baigėsi, bet šių metų liepos 1-ąją T.Jankauskas sulaukė įmonės statybų direktoriaus Tomo Prokopovičiaus skambučio.
Vyras buvo labai nustebęs, kai „Mašidos“ teritorijoje išvydo nepažįstamus asmenis, kurie traktoriumi į sunkvežimį krovė gruntą.
„Skambina jis man ir klausia, ar aš leidau gruntą išvežti“, – kalbėjo T.Jankauskas.
Kadangi niekam grunto vežti neleido, vyrai sutarė, kad T.Prokopovičius lieka laukti teritorijoje, o T.Jankauskas skubiai sėda į automobilį ir važiuoja į statybvietę.
Teko kviesti policiją
Prie gruntą kasančių ir į sunkvežimį pilančių vyrų jie privažiavo kartu, tik iš skirtingų pusių, kad jie neturėtų galimybės pabėgti.
„Privažiavome, klausiu jų: ką čia darote? Jie man atsako: nežinome, ką darome, mums vadovas liepė vežti gruntą, mes ir vežame.
Kiek laiko vežate? – klausiu. – Antrą dieną vežame, – atsako“, – pasakojo T.Jankauskas.
Pasak „Mašidos“ atstovo, jis policijos kviesti neskubėjo, norėjo pirma pasikalbėti su žmogumi, kuris darbininkams nurodė vogti gruntą, tačiau užsakovas su darbininkais bendrauti nenorėjo ir pareiškė, kad jis niekur nevažiuos.
Tada T.Jankauskas paskambino į policiją, o į galimą nusikaltimo vietą atvykę pareigūnai prisiskambino ir asmeniui, kurį jiems nurodė darbininkai, – Justinui Jonui Nasickui.
Elgėsi įžūliai ir agresyviai
„Jis atvažiavo toks labai pasipūtęs, prisistatė sklypo savininku, pradėjo aiškinti, kad mums buvo liepta patraukti gruntą nuo jo sklypo, bet mes esą to nepadarėme, todėl jis ir kitas savininkas Rokas Radvilavičius nusprendė teritoriją sutvarkyti ir dabar čia viskas yra jų.
Jis man pradėjo grasinti, aiškinti, esą aš sau per daug leidžiu iškviesdamas policininkus, kad galėjau kariuomenę išsikviesti, kad man blogai baigsis. Policininkas vienu metu turėjo jį net už rankos paimti, nes jis agresyviai ėjo manęs link.
Net policininkas jam aiškino, kad net jei grunto dalis atsidūrė svetimame sklype, niekas neturi teisės jo savintis.
Tai būtų tas pat, jei pasistačius automobilį svetimame sklype, tų žemių savininkas jį nuvairuotų“, – apie susitikimą su J.J.Nasicku pasakojo T.Jankauskas.
Įrodymus rinko patys
Liepos 8 dieną dėl grunto vagystės „Mašida“ parašė pareiškimą policijai ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kad jis būtų lengvesnis, ir patys ėmėsi veiklos: užfiksavo įvykio vietą iš dronų, nusamdė matininkus, kad jie apskaičiuotų, kiek žemių buvo ir kiek jų nukasta.
Liepos 21 dieną visus šiuos įrodymus „Mašida“ pateikė policijai. Prie jų buvo pridėti ir vaizdo įrašai, užfiksuoti vagystės dieną.
Dėjosi įmonės darbuotojais
Buvo susisiekta ir su kaimynais – „Baltic Energy Projects“.
Čia pradėjo aiškėti dar įdomesni dalykai. Pasirodė, kad bendrovės vadovai yra visai ne J.J.Nasickas su R.Radvilavičiumi, o Baltarusijos pilietis Nikolajus Antanovičius, kuriam priklauso net 75 procentai šios įmonės akcijų, o įmonės direktoriaus pareigas eina Jelena Krupska.
T.Jankauskas teigė iškart susisiekęs ir su vienu, ir su kitu. Tiek N.Antanovičius, tiek J.Krupska jį patikino, kad nei J.J.Nasickas, nei R.Radvilavičius bendrovėje nedirba, tačiau turi jos akcijų – po 12,5 procento kiekvienas.
„Jie mums teigė, kad „Baltic Energy Projects“, atstovaujama direktorės J.Krupskos, ar bet kurie kiti įmonės įgalioti asmenys jokių įgaliojimų, nurodymų ar leidimų kasti mūsų bendrovės gruntą ir gabenti per „Baltic Energy Projects“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nei J.J.Nasickui, nei R.Radvilavičiui, nei bet kokiam kitam asmeniui nesuteikė ir kad šie asmenys veikti įmonės vardu negalėjo“, – sakė T.Jankauskas.
Tyrėjo atsakymas nustebino
Iš „Baltic Energy Projects“ gautas raštas buvo pateiktas ir sostinės policijai.
„Po to sulaukiau skambučio iš tyrėjo, jis uždavė man kelis klausimus, dar pats pasakė, kad „oi, man čia viskas labai aišku kaip dukart du, juoda ant balto“, o po kelių dienų, rugpjūčio 8 dieną, gaunu priimtą M.Plavskio nutarimą, kad jie nemato reikalo pradėti ikiteisminio tyrimo, esą čia tik civiliniai santykiai, kuriuos galima išsiaiškinti civilinio proceso tvarka.
Nesuprantu, kokie gali būti civiliniai santykiai, kai mums padaryti dideli nuostoliai. Pavogta ne bet kokia žemė, ji yra sijota, ji yra brangi ir speciali, naudojama pamatams užpilti, kad grindys nesėstų“, – tyrėjo sprendimo nesuprato T.Jankauskas.
Pareigūno M.Plavskio nutarimą „Mašida“ jau apskundė Vilniaus apylinkės prokuratūrai ir tikisi sulaukti palankaus sprendimo.
„Neturiu jokių priekaištų „Baltic Energy Projects“. Tiek N.Antanovičius, tiek J.Krupska yra tikrai geri žmonės ir, kiek supratau, patys yra nukentėję nuo J.J.Nasicko bei R.Radvilavičiaus ir nežino, kaip jų atsikratyti, tačiau labai norėčiau, kad tie abu vyrai gautų tai, ko nusipelnė“, – sakė T.Jankauskas.
Viską apvertė aukštyn kojom
„Lietuvos rytas“ kreipėsi į policiją, kad ji paaiškintų, kodėl žvyro vagystė šiais laikais nebėra nusikaltimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyriaus atstovė Loreta Kairienė klausimus persiuntė Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininką pavaduojančiam Vladimirui Deriaginui.
Po trijų darbo dienų atėjo atsakymas, kuris T.Jankauską net pribloškė, mat policija pareiškė, kad J.J.Nasickas su R.Radvilavičiumi yra „Mašidos“ bendraturčiai, o gruntas niekur nedingo, tik buvo pervežtas į kitą sklypą.
„Patikslinus įvykio aplinkybes nustatyta, kad šiuo nagrinėtu atveju nusikalstamos veikos požymių nenustatyta, asmenys yra bendraakcininkiai, gruntas vežtas nesislepiant, dėl grunto išvežimo buvo susirašinėjimas, jis pridėtas prie medžiagos.
Gruntas pervežtas į kitą sklypą“, – teigiama Vilniaus 2-ojo policijos komisariato atsakyme.
Vogti nesislepiant galima?
„Nei J.J.Nasickas, nei R.Radvilavičius nėra „Mašidos“ akcininkai. Jie turi šiek tiek „Baltic Energy Projects“ akcijų, tačiau net ir tos įmonės pateiktame atsakyme nurodyta, kad jie nebuvo įgalioti veikti įmonės vardu ir jokio grunto jiems išvežti nebuvo liepta.
Susirašinėjimas su ta bendrove dėl grunto vyko pernai ir dėl visai kitų aplinkybių. Jie pasakė, kad mūsų gruntas yra išbyrėjęs ant jų sklypo, mes jį per dvi dienas iš jo pašalinome“, – policijos atsakymą paneigė G.Jankauskas ir pasišaipė iš policijos svarstymų, kad jei gruntas buvo vežtas nesislepiant, tai nėra nusikaltimas.
„Tai, kad gruntas buvo vežamas galbūt nesislepiant, nepaneigia galimos nusikalstamos veikos. Priešingai, pagal Baudžiamąjį kodeksą, už atvirą svetimo turto grobimą maksimali bausmė siekia iki šešerių metų laisvės atėmimo. Ji didesnė nei už „užslėptą“ vagystę“, – sakė bendrovės atstovas.
