Žaliavų kainos mažėja
Infliacijos įbaugintus gyventojus M.Dubnikovas ramina – kai kurių žaliavų kainos jau mažėja. Pavyzdžiui, metalai jau spėjo sumažėti 20–30 proc., medienos kainos grįžo net į priešpandeminį lygį, taip pat pigo grūdai, kitos maistinės kultūros. Visgi į parduotuvių lentynas pigesni produktai atkeliauti dar nespėjo, o stipriai kainoms kristi neleidžia ir išbrangusi elektra bei dujos.
„Galima sakyti, kad būtent energetika palaiko infliaciją. Jei nebūtume turėję ekonominio Rusijos karo prieš Europos Sąjungą, kainos galbūt šiuo metu jau būtų buvusios mažesnės, nei kokias turime dabar“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Infliacijos skaičius trauksis natūraliai, nes būtent pernai rugpjūtį buvo peržengta 5 proc. infliacija – skausmo riba. Po to skaičius tik nuolat augo. Nuo šiol dėl aukštos palyginamosios bazės infliacijos skaičius mažės, bet nereiškia, kad kainos lentynose menks taip pat, tiesiog nyks toks spartus augimas.
Mažesnes prekių kainas išvysime tik tada, kai stabilizuosis situacija, elektros ir dujų kainos, teigė finansų analitikas.
„Paskutinėmis savaitėmis matėme žvėrišką dujų brangimą, kaina per 5 darbo dienas šoktelėjo kone 50 proc. Tačiau pirmadienį ji sumažėjo 20 proc., antradienį – 6 proc.
Kaina blėsta dėl to, kad rinkai buvo pasiųsta aiški žinutė – saugyklose dujų yra, iki metų pabaigos atplauks terminalas Vokietijoje, vadinasi, saugyklas bus galima papildyti. Nes iki šiol planuota tik užpildyti saugyklas ir melstis, kad žiema būtų švelni, kad nereikėtų išnaudoti visų dujų, nes nežinia, ar galėsime jų pasipildyti.
Dabar akivaizdu, kad prireikus dujų gausime. Vien vilties atsiradimas mažina kainą“, – aiškino M.Dubnikovas.
Visgi pašnekovas pripažino, kad tokiomis žiniomis pradžiuginti vartotojus sunku, nes tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse stipriai tikima, kad ateinanti žiema bus sunki ir kone visų laukia badas.
„Bet šią savaitę buvo skelbta, kad toks energetikos šokas vienam Europos piliečiui vidutiniškai gali kainuoti apie 750–770 eurų per metus, tai reiškia – mažiau nei 70 eurų per mėnesį. Manau, kad tokį šoką išgyventų dauguma Lietuvos gyventojų, o kitąmet situacija jau bus visiškai kitokia dėl subalansavimo, atsistačiusių tiekimo grandinių, terminalų, dujotiekių atsiradimų“, – teigė finansų analitikas.
Liberalizavimo atidėti negalima
M.Dubnikovo teigimu, elektros kainų pabrangimo nereikėtų sieti su liberalizavimo procesu: „Liberalizuok ar ne, kainos vis tiek kiltų.“
Abejojantiems, ar vertėjo liberalizuoti elektros rinką, M.Dubnikovas ragina pasvarstyti apie valstybines degalines, ar norėtųsi tokias turėti. Konkurencija mažina kainas, tačiau reikėtų atsižvelgti ne tik į jas.
„Mes važiuojame į tam tikrą degalinę ne tik todėl, kad joje degalai pigesni, bet ir dėl kitų paslaugų. Jeigu noriu ne tik įsipilti degalų, bet ir suvalgyti dešrainį, tada renkuosi konkrečią degalinę, kurioje dešrainis skaniausias.
Taip pat yra ir su elektros tiekėjais, bet kalbėdami apie liberalizavimo procesą visi lygino tik kainas, kuris tiekėjas siūlo pigiausią variantą. Nebuvo diskutuojama apie žaliąją energetiką, kokios papildomos paslaugos teikiamos, galbūt atsiras išmanūs skaitikliai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, liberalizavimo idėja buvo sutrypta vien tuo, kad gyventojai padalinti į dvi dalis. Vieni jau turėjo pasirinkti tiekėją, o kitiems – trečiojo etapo vartotojams – liberalizavimas nukeliamas keliems metams.
„Turime eiti į vieną pusę: arba turėti monopolį, arba pabaigti šią reformą, nes ji nesusijusi su aukštomis kainomis, kurias dabar turime“, – pareiškė M.Dubnikovas.
Jis mano, kad trečiojo liberalizavimo etapo atidėjimas yra politinis sprendimas, ekonominę priežastį rasti sunku.
„Žmonės yra įsitempę, išsigandę, kad žiemą kainos bus kosminės, todėl taip bandoma aistras sumažinti. Bet dabar yra tik strypčiojimas vietoje. Jau matėme, kad etapų nukėlimas gerų rezultatų neduoda, tik įaudrina žmones ir sukuria daugiau problemų“, – teigė pašnekovas.
Atlyginimai turėtų augti
Pasak M.Dubnikovo, kitąmet atlyginimai galėtų augti ir galbūt net ne mažiau nei šiemet. Reikšmingą pokytį turėtų pajusti uždirbantys mažiausiai, vidurinei klasei augs kiek menkiau. Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip verslai atlaikys aukštų kainų žiemą ir kiek išgalės mokėti.
Analitiko teigimu, apskritai reikėtų sukurti formulę, kurios kelis metus nekeistume. Ji automatiškai indeskuotų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA).
„Tada nebūtų pjautynių, kurias turime šiandien, ir turėtume laiko spręsti kitus klausimus“, – teigė jis.
Be to, M.Dubnikovo manymu, vertėtų neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) suvienodinti su MMA, kad mažiausias pajamas gaunantieji mokėtų ir mažiausius mokesčius.
