„Palūkanų normą ECB laikė neadekvačią ekonominiai padėčiai Europoje. Didesnės palūkanų normos bijoti nereikia. Reikia vengti neadekvačių sprendimų, nes palūkanų norma naudojama, kaip instrumentas ekonomikai skatinti.
Tai reiškia, kad blogais laikais, kai ekonomika pereina į recesiją, palūkanų norma nusmukdoma, jog būtų galima įnešti likvidumo į ekonomiką, paskatinti kreditavimą. Bet tam, kad ją būtų galima sumažinti, tai gerais laikais reikia ją padidinti“, – Eltai sakė A. Bartkus.
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė taip pat sutinka, kad ekonominė logika ir pastarieji kainų augimo rodikliai vedė prie tokio ryžtingo centrinio banko veiksmo.
„Rinka buvo apšildyta, kad sprendimas bus pakankamai „vanagiškas“, griežtas. Tam, matyt, yra visai logiškų ir racionalių aplinkybių. Kadangi ECB kertinis tikslas yra kainų stabilumas, o infliacija euro zonoje pasiekusi pakankamai aukštą lygį, tai kitaip reaguoti jie ir negali“, – įsitikinusi ji.
Vienas iš veiksnių, paskatinusių ECB skubėti, anot ekonomistės, yra tai, kad kai artėja žiema ir galimas ekonomikos sulėtėjimas, galimybių imtis tolimesnio pinigų politikos griežtinimo bus vis sunkiau.
„Centrinis bankas tiesiog naudojasi atsivėrusiu palankiu langu priimti griežtesnius sprendimus dabar, kol dar makroekonominė euro zonos aplinka išlieka pakankamai nebloga. Vis tik matome, kad lūkesčiai stipriai suprastėję, o laukia, energetine prasme, kupina iššūkių žiema“, – pabrėžė I. Genytė–Pikčienė.
Tuo metu banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad artėjanti recesija ir tai, kad sprendimai dėl palūkanų kėlimo ir taip buvo pavėluoti, skatino pinigų politikos formuotojus ieškoti būdų, kaip „kompensuoti prarastą laiką“. Vis tik, jis sako itin abejojantis, kad per likusius posėdžius ECB tokio ryžto jau negalės demonstruoti.
„Auga tikimybė, kad ES patirs recesiją ir bendras kitų metų augimas daugelyje šalių netgi gali būti neigiamas. Tai turint mintyje, palūkanas kelti rudenį ir žiemą bus gerokai sudėtingiau. Aš asmeniškai manau, kad jos nebebus keliamos. Artėjant žiemai centrinis bankas susilaikys“, – svarstė ekonomistas.
Palūkanų normų kėlimas netiesiogiai gali prisidėti prie energetikos kainų mažėjimo
Vertindamas galimą ECB veiksmų įtaką infliacijos raidai, Ž. Mauricas pažymėjo, kad dabartiniai kainų augimo mastai pirmiausiai yra nulemti būtent Rusijos vykdomo energetinio karo prieš Europą ir dėl to smarkiai pabrangusių išteklių. Vis tik, palūkanų normų padidėjimas prisidės ir prie paklausos mažėjimo, o tai, jo vertinimu, galiausiai bent iš dalies prisidės prie gamtinių dujų ir naftos kainų mažėjimo.
„Palūkanų normų kėlimas sukels recesiją. Atitinkamai prasidės procesai, kurie mažins paklausą, tame tarpe ir žaliavų paklausą. Kainų spaudimas sumažės. Net ir tų pačių dujų. Jeigu sumažėja paklausa, net nereikės Europos Komisijos raginimo vartojimą mažinti 15 proc., nes jis sumažės natūraliai“, – tvirtino „Luminor“ ekonomistas. Tai, kad pinigų politikos griežtinimas lemia perteklinės paklausos sumažėjimą, įvardija ir A. Bartkus.
„Tai labai geras žingsnis, nes aš jau pradėjau galvoti, kad ECB eilinį kartą pasirodys, kaip biurokratų šutvė. Palauks, kol šaukštai bus po pietų, o tada paskelbs apie didinimą. Tai, kad jie prieš tai padidino palūkanas puse procento, buvo puikus žingsnis, todėl, kad jis nuėmė perteklinį netvarų ekonomikos aktyvumą ir savotiškai paveikė išteklių kainas“, – aiškino VU ekonomistas.
Tačiau griežtėjant pinigų politikai, energetikos kainos, anot jo, gali sumažėti ne tik dėl recesijos tikimybės, bet ir dėl to, kad pabrangęs skolinimasis įmones paprasčiausiai skatins dėti pastangas ir iš tiekėjų reikalauti mažesnių kainų už žaliavas.
„Tai ne našta verslui, o spaudimas mikro plotmėje labiau spausti kaštus, sąnaudas. Labiau juos valdyti. Atsisakyti nereikalingų pirkinių, nes nereikalingas išlaidavimas dažnai prisideda prie ekonomikos perkaitimo. Gaunasi, kad net ir vartojimas nebeatneša pastebimo gerovės padidėjimo. Pinigai turi turėti kažkokią kainą“, – teigė A. Bartkus.
Vis tik, I. Genytė-Pikčienė mano, kad palūkanų normų padidėjimas energetikos kainas gali paveikti tik tolimesnėje perspektyvoje.
„Tai turės įtaką valiutų kursui ir ekonomikos dalyvių lūkesčio formavimuisi ilgesniu laikotarpiu. Dabar, natūralu, kad infliacija yra energetikos šoko išdava ir čia labai reikšmingų tiesioginių pokyčių griežtesnė ECB politika nepadarys“, – prognozuoja „INVL“ ekonomistė.
ECB apsisprendė bazines palūkanų normas pakelti dar 0,75 proc. punktais
Reaguodama į vis dar augančius infliacijos skaičius, ketvirtadienį Frankfurte ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas šį kartą pakelti 75 baziniais punktais.
Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,75 proc.
Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.
Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.
„Šiandien priėmėme sprendimą, kad ir toliau didinsime palūkanų normas... nes manome, kad dar nepasiekėme normų, kurios, kaip tikimės, galėtų padėti sumažinti infliaciją iki 2 proc. tikslo“, – teigė ji.
Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch. Lagarde. Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto. Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą.
