„Manau, kad jokių naujų visuotinių mokesčių tikrai negali būti. Manau, kad net ir diskusija apie juos šiuo metu nebūtų prasminga“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Majauskas.
Vis tik, politikas pridūrė, kad tam tikrus mokesčių pakeitimus atlikti galima. Jis pateikė pavyzdžius dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribos pakėlimo nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų., taip pat savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo.
„Pavyzdžiui, nekilnojamo turto mokesčio pajamų perdavimas savivaldybėms, nedidinant naštos piliečiams. Kad pajamos, kaip daugelyje pasaulio šalių, keliautų savivaldybėms“, – pabrėžė M. Majauskas.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį tvirtino, jog Vyriausybė, remdamasi Konstitucinio teismo sprendimu, neleidžiančiu papildomų mokesčių su biudžeto teikimu, ateinančiais metais mokesčių didinimo neplanuoja.
Politikė aiškina, kad diskusijos dėl mokesčių sistemos tobulinimo galimos ir tam yra parengti pasiūlymai, tačiau bet kokių pakeitimų įsigaliojimas galėtų būti tik nuo 2024 m.
Antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius tvirtino, jog šiuo metu jau reikėtų kalbėti apie mokesčių sistemos peržiūrą valstybėje. Jis aiškino, kad būtų labai gerai sulaukti Vyriausybės, Finansų ministerijos požiūrio į visuomeninę mokesčių sistemos reformą, nes taip susidarytų platesnis vaizdas ir būtų galima kalbėti apie kai kurių mokesčių didinimą arba mažinimą bei atsisakymą.
M. Majauskas: verslui jau dabar galima atidėti mokesčius, suteikti lengvatines paskolas
Padedant rekordines energijos sąskaitas mokančiam verslui nedelsiant – kol Vyriausybė dar nėra pateikusi 2023 m. valstybės biudžeto projekto – galima atidėti mokesčius arba suteikti galimybę skolintis lengvatinėmis sąlygomis, mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
Jis sutinka, kad galima svarstyti ir apie subsidijas verslui, tačiau, politiko nuomone, tam reiktų daug valstybės finansų.
„Greičiausios priemonės, įgyvendinamos nelaukiant ateinančių meto biudžeto, yra mokesčių atidėjimas – tai yra tokia greita valstybės paskola apyvartinėms lėšoms. Antra priemonė yra lengvatinės paskolos, bet tai šiek tiek ilgiau užtrunkanti priemonė, kurią kartais reikia derinti su Europos Komisija“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė M. Majauskas.
„Apie subsidijas kalbėčiau tikrai atsargiai, nes jos labai brangiai kainuoja visiems mokesčių mokėtojams. Apie jas reikėtų kalbėti tik išnaudojus pirmąsias dvi priemones“, – tęsė parlamentaras.
Verslo atstovai: subsidijos verslui efektyvesnės, nei subsidijos gyventojams
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad įmones, kurių didelę dalį išlaidų sudaro būtent energijos kainos, reikėtų subsidijuoti.
Pasak jo, padėti verslui būtų efektyviau nei skirti kompensacijas tik gyventojams.
„Tikriausiai be subsidijų jie (daug energijos suvartojantis verslas – ELTA) neišsiverstų. Sakyčiau, kad subsidijos verslui yra žymiai efektyvesnės, nei subsidijos gyventojams, nes subsidijos verslui didina ekonomikos augimą ir neišsuka infliacijos spiralės“, – „Žinių radijui“ sakė A. Romanovskis.
LVK prezidento teigimu, šiuo metu verslui reikalinga bet kokia finansinė valstybės parama, tačiau vienos pagalbos priemonės „vienareikšmiškai“ neužteks.
„Visos finansinės priemonės ne tai kad tenkintų – jos yra reikalingos. Mūsų lūkestis, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų bendrą sutarimą, nes dar girdime disonansą ir neturime aiškios žinutės, kaip bus“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė aiškino, kad be subsidijų šalies viešbučiai neišsiverstų. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įmonėms būtų gerokai lengviau, jei valstybė dar metams atidėtų apie 69 mln. eurų jų nesumokėtų mokesčių grąžinimo terminą, skirtų lengvatines paskolas, subsidijas, teigia ji.
„Be subsidijų tikrai sunkiai išsiversime. Labai didelė būtų pagalba atidėtų mokesčių įšaldymas, kurių restoranai turi apie 55 mln. eurų ir apie 14 mln. eurų – viešbučiai. Labai pagelbėtų įšaldymas bent metams“, – „Žinių radijui“ kalbėjo E. Šiškauskienė.
Ji pritarė A. Romanovskiui, esą pagalbą visų pirma reikėtų skirti verslui.
„Subsidijos gyventojams tikrai neišgelbės. Pirmiausiai reikia gelbėti verslą, nes subsidijas reikės mokėti dvigubai – ir bedarbiaims dar“, – sakė E. Šiškauskienė.
Smarkiai išaugus elektros kainoms, Lietuvos verslas prašo valstybės nedelsiant parengti pagalbos priemones, antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus.
Apie tai ketvirtadienį diskutuota ir BFK posėdyje, kurio metu verslo atstovai paragino valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą, kad ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu.
Konkrečias pagalbos priemonės Vyriausybė žada pateikti pristačius naujausias Lietuvos ekonominės raidos prognozes. Tą finansų ministrė Gintarė Skaistė turėtų padaryti pirmadienį.
