Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, šilumos energijos, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, automobilių, daržovių kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainos.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,5 proc., paslaugų – 12,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20,8 proc.
2022 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc. Daugiausia tam įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, šilumos energijos kainų padidėjimas bei degalų, daržovių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., paslaugų – 0,6 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos bei rinkos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo po 1 proc.
2022 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,9 proc. Labiausiai kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia padidėjo avokadų, apelsinų, svogūnų, kivių, žiedinių kopūstų kainos, bet sumažėjo trumpavaisių agurkų, bulvių, pomidorų, šilauogių, saldžiųjų paprikų kainos.
Taip pat pabrango šviežios ar atšaldytos jūros gėrybės, gatavi patiekalai, saldumynai, jogurtas, alyvuogių aliejus bet atpigo natūralus medus, užšaldyti vaisiai, mineraliniai arba šaltinio vandenys, rūkytos dešros.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,6 proc. Daugiausia pakilo kietojo kuro (43,4 proc.), vandentiekos (3,1 proc.), elektros energijos (1,9 proc.), šilumos energijos (1,8 proc.), būsto priežiūros ir remonto paslaugų (1,4 proc.) kainos. Skystojo kuro kaina sumažėjo 10,8 proc.
Viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos padidėjo 0,8 proc. Restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc., apgyvendinimo – 0,7 proc.
Transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 3 proc. Daugiausia sumažėjo suskystintų automobilinių dujų (8 proc.), benzino (6,9 proc.), dyzelinių degalų (5,9 proc.) kainos. Keleivių vežimo oro transportu paslaugų (4,7 proc.), automobilių (0,9 proc.) kainos padidėjo.
Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,7 proc. Avalynė atpigo 4,1 proc. drabužiai – 0,8 proc. Avalynės taisymas pabrango 2,4 proc.
Infliacija pasiekė piką
Infliacija pasiekė piką, o rugsėjo mėnesį ji turėtų mažėti, sako ekonomistai.
Vis dėlto banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kitą mėnesį metinė infliacija dar gali siekti arba viršyti 20 proc.
„Tikėtina, kad jau yra pikas, nes praėjusiais metais rugsėjo mėnesį infliacija šoktelėjo labai ženkliai. Tai dėl palyginamosios bazės tiesiog ji bus mažesnė, bet dar gali viršyti 20 procentų ir rugsėjo mėnesį“, – BNS teigė Ž. Mauricas.
„Sewdbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad rugpjūtį buvo paskutinis infliacijos „pasispardymas“. Anot jo, didesnę nei prognozuota metinę infliaciją rugpjūtį lėmė dideli elektros kainų šuoliai rinkoje ir dar labiau pabrangę maisto produktai.
„Buvo dideli elektros kainų šuoliai rinkoje, kitas veiksnys – dar labiau pabrangę maisto produktai, kas nebūdinga vasaros mėnesiams. Rugpjūtį matėme maisto produktai buvo net 30 proc. brangesni nei prieš metus, tai šie du veiksniai dar pakėlė kainų lygį, bet vis tiek dabar jau matome paskutinį infliacijos pasispardymą“, – BNS ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.
„Manome, kad pikas jau yra pasiektas, aišku, vienas veiksnys sunkiai prognozuojamas – tai elektros ir dujų kainos, bet kadangi Vyriausybė imasi kainų įšaldymo, tai net jei ir rinkoje kaina kils, galutiniai vartotojai to nejaus, dėl to vartotojų kainų indeksas turėtų šiuo metu pasiekti piką“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Maurico, kainų stabilizavimą ar kritimą kol kas stabdo kylančios elektros ir dujų kainos.
„Galimą kainų stabilizaciją ar kritimą stabdo tebesitęsianti drama dujų ir elektros rinkoje. Ji sukuria bendrą foną, kad viskas ir toliau brangsta, nors iš tiesų, pavyzdžiui, degalai, metalai yra atpigę, kitos žaliavos nustojo brangusios“, – teigė Ž. Mauricas.
„Tai sukuria bendrą įspūdį, kad viskas toliau brangs, įmonėms brangs kaštai, todėl įmonės, kol dar yra galimybės, kiek įmanoma, stengiasi tas kainas didinti“, – pridūrė ekonomistas.
Ž. Mauricas prognozuoja, kad jau spalį infliacija turėtų būti žemesnė nei 20 proc., o dviženklė infliacija turėtų išlikti iki kitų metų pavasario pabaigos.
Pasak jo, atpigusi nafta ir atpigusios kitos žaliavos, pramoniniai metalai, kai kurios maistinės žaliavos leidžia tikėtis, kad kainų augimas bus daug lėtesnis, o kai kuriais atvejais kainos mažės.
Anot analitiko N. Mačiulio, infliacijos tempo mažėjimo tikėtis leidžia ir faktas, kad prekių transportavimas iš Kinijos jau atpigo dukart, palyginti su piku prieš metus.
„Mes stebėjome dvejų metų laikotarpį, kai konteinerių gabenimas iš Kinijos kainavo beprotiškai daug, vieno konteinerio gabenimas kainavo 14 tūkst. eurų, kai įprasta kaina buvo 2–3 tūkst. eurų, dabar ta kaina sumažėjo iki 7 tūkst. eurų, tai irgi turės įtakos infliacijos mažėjimui“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Visgi svarbiausias, veiksnys, kuris prislopins kainas, pasak jo – išsikvepianti paklausa tiek eksporto, tiek vidaus rinkose.
„Matome lėtėjantį pramonės augimą, net susitraukia kai kurios apdirbamosios gamybos sektoriai, mažėja mažmeninė prekyba“, – teigė N. Mačiulis.
„Europos Centrinis Bankas šiandien (ketvirtadienį – BNS), už penkių valandų rekordiniais tempais padidins bazines palūkanų normas 75 baziniais punktais, tai irgi sumažins gyventojų galimybes skolintis, vartoti, visi šitie veiksniai sumažins infliaciją, bet bloga naujiena šitoje aplinkoje, kad infliacija mažės dėl mažėjančios paklausos, mažėjančio vartojimo, dėl neigiamų ekonominių tendencijų“, – kalbėjo jis.
N. Mačiulio vertinimu, dabartinėje situacijoje centriniai bankai turi vienintelį instrumentą prislopinti rekordinę infliaciją daugelyje šalių – sukeliant bent trumpalaikę recesiją, todėl tikėtina, kad taip ir bus.
A. Izgorodinas: infliacijos piką pamatysime anksčiau, jeigu verslui bus pasiūlytos pagalbos priemonės
Kaip pažymi ekonomistas, slopstančios paklausos tendencijos iliustruoja, kad dabartinis kainų augimas susijęs būtent su verslo sąnaudų brangimu. Jo teigimu, mažmeninės ir degalų prekybos apimtys, elektronikos prekių pardavimai jau yra sumažėję, tačiau kainų augimas, nepaisant mažėjančių pardavimų apimčių, ir toliau išsilaiko aukštas būtent dėl sąnaudų.
„Kylant energetikos kainoms rinkose ir įmonių sąnaudoms, verslas automatiškai sąnaudas perkelia į vartotojų pusę. Dėl to visose pagrindinėse infliacijos kategorijose mes matome labai spartų tolesnį augimą“, – aiškino A. Izgorodinas.
Kadangi būtent išaugę gamybos kaštai yra esminė dabartinės infliacijos priežastis, ekonomistas įsitikinęs, kad tai, kada bus pasiektas jos pikas, pirmiausiai priklausys nuo valdžios sprendimų, kurie leistų įmonėms sumažinti energetikos sąnaudas.
„Todėl aš kol kas nedrįsčiau teigti, kad mes jau pasiekėme piką, kadangi labai didele dalimi infliacijos pikas Lietuvoje priklausys nuo valdžios pastangų, antiinfliacinių priemonių ir ypatingai tų antiinfliacinių priemonių, kurios yra nukreiptos konkrečiai į įmones. Jeigu matysime daugiau antiinfliacinių priemonių verslui, apie ką bent jau kalba Seimo nariai, tai galbūt tada link metų pabaigos infliacija po truputį pradės stabilizuotis ir pasieks piką“, – tikino A. Izgorodinas.
I. Genytė-Pikčienė: visos kitos žaliavos jau yra gerokai atpigusios
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad infliacijos augimas jau artimiausiu metu turėtų slopti.
„Stebint infliacijos pokyčius kiekvieną mėnesį, infliacijos augimo tempas jau yra labai reikšmingai išsikvėpęs. Ir tai leidžia tikėtis, kad tas pikas jau visai čia pat ir gal jau net pasiektas. Visgi matome, kad keičiasi vartotojų elgsena, infliacija jau užsmaugė vartojimo augimą. Tai yra pakankamai rimtas signalas iš paklausos pusės, kad kainos pasiekusios kritinį lygį“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Vis tik, ekonomistas A.Izgorodinas tikina, kad kainų augimo tempo sulėtėjimo tikėtis dar per anksti, kadangi esminis veiksnys, lemiantis tokią aukštą infliaciją, yra ne aukštas vartojimo lygis, o būtent išaugusios sąnaudos verslui.
„Infliacijos rezultatas, kurį mes matome dabar Lietuvoje, jis atspindi tai, kad energetikos kainų augimas vis labiau transformuojasi į įvairių prekių ir paslaugų kainų augimą. Sakyčiau, tai ir yra esminė priežastis, kodėl mes Lietuvoje dar nematome infliacijos piko. Priežastis yra tai, kad valdžia nuo kainų augimo labai gerai apsaugo vartotojus, bet verslas yra praktiškai neapsaugotas“, – tikino jis.
Nors I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad Vyriausybė turėtų verslui pasiūlyti energetikos sąnaudų mažinimui skirtas pagalbos priemones, tai, anot jos, reikėtų daryti ne dėl siekio prislopinti infliaciją, o apskritai užtikrinti, kad įmonės sugebėtų atlaikyti šį laikotarpį nebankrutavusios.
Nors ekonomistė sutinka, kad įmonių kaštų išaugimas turi didžiausią įtaką itin aukštai infliacijai, lūkestis, kad kainų augimas jau ima prarasti pagreitį, jos vertinimu, yra pagrįstas.
„Atmetus energetiką, visgi matome, kad kitos žaliavos jau yra gerokai atpigusios. Tame tarpe ir maisto žaliavų kainos. Taigi, tų veiksnių, kurie palaikytų pakankamai reikšmingą infliacijos prieaugį, jų mažėja“, – tikino ji.
Tačiau kartu ekonomistė priduria, kad neapibrėžtumas išlieka itin didelis, todėl ir infliacijos augimo tendencijos dar gali pasikeisti.
„Gali būti, kad jeigu bus labai šalta žiema, jeigu atsiras kokių nors techninių problemų energetikos tiekime, pralaidumo problemų. Tai jau yra ne makroekonomika, o sunkiai prognozuojami faktoriai, kurie irgi gali iššaukti kainų šuolius energetikos rinkoje“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, kad Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, jog šių metų rugpjūčio metinė (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 22,4 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,5 proc., paslaugų – 12,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20,8 proc.
