„Pažiūrėkime, kas įvyko praėjusią savaitę. „Nord Stream 1“ buvo uždarytas neva profilaktikai, o visa tai baigėsi, kaip ir galėjome tikėtis, vienos iš turbinų gedimu, tad tiekimas turėjo būti sustabdytas.
Ateities sandorių kainos biržoje dėl to turėjo išaugti, bet jos sumažėjo, praėjusią savaitę nusirito net 40 proc.
Tai nutiko todėl, kad atsirado svarbesnių veiksnių. Pavyzdžiui, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė, kad biržoje kainodara mūsų poreikių nebetenkina, todėl dujų ir elektros rinka bus reformuota. Dėl to biržoje kainos ėmė kristi“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo jis.
Iš tiesų pirmadienį dujų kaina buvo šiek tiek šoktelėjusi, tačiau šiuo metu krenta ir, anot ekonomisto, gali ir toliau kristi. Nors dujų pertekliaus nėra, bet nėra ir stygiaus. Nepaisant to, kad „Gazprom“ visada darė lengvą spaudimą, lengvą embargą, Europoje dujų saugyklas pavyko neblogai užpildyti. Tiesa, Latvijos saugykla užpildyta tik 50 proc., tačiau, A.Bartkaus nuomone, žiemą pasitinkame ne su pustušte, o viena geriausiai užpildytų saugyklų.
„Inčukalno saugykla Latvijoje talpina 24 teravatvalandes dujų. Dabar ten yra 12 teravatvalandžių dujų, vadinasi, 50 proc. Bet Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendras poreikis siekia 40 teravatvalandžių dujų, tad saugykloje yra 30 proc. metinio poreikio.
Tuo metu Vokietija užpildė saugyklas 85 proc., bet tai tik virš 20 proc. jos metinio poreikio. Lenkija saugyklas užpildė 100 proc., bet tai tik 18 proc. jos metinio poreikio. Ispanai užpildė 90 proc., bet tai tik 8-9 proc. jos metinio poreikio.
Vadinasi, nėra ko dramatizuoti. Saugyklose dujų turime pakankamai, o jeigu kas, galėsime pereiti prie alternatyvių, nors ir taršesnių išteklių, pavyzdžiui, mazuto“, – aiškino ekonomistas.
Be to, ir Europoje situacija juda į priekį – Lenkija nuo spalio turės jungtį su Norvegija, Vokietija vietoje žadėtų 3 suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų greičiausiai turės 5 ar net 6, o pirmasis turėtų pradėti veikti jau gruodį.
„Tad net jei „Gazprom“ tęstų embargą, Vokietijai dujų iki gruodžio užteks, o vėliau ji gaus ir SGD“, – apžvelgė situaciją A.Bartkus.
Anot jo, šiuo metu neverta permokėti už dujas. Jo nuomone, „Achema“, stabdydama veiklą, priėmė racionalų sprendimą, mokėti neadekvačią kainą – nėra prasmės.
„Mes visi esame pirkėjai ir negalime leisti, kad mums ant galvos atsisėstų keletas perpardavinėtojų, kurie ima pelnytis iš to, jog nežinome, rusai tęs, vykdys embargą ar ne“, – pareiškė A.Bartkus.
Visgi valdžios žadamas 1 mlrd. eurų energetikos kainų kompensacijoms, A.Bartkaus akimis, yra nenormalus sprendimas. Jis paminėjo, kad vokiečiai taip pat žada apie 65 mlrd. eurų įvairioms kompensacijoms, tačiau ir jų tokį sprendimą ekonomistas vadina neadekvačiu.
Visgi jis supranta, kad kompensacijomis bandoma mažinti infliaciją, ją pristabdyti, nes infliacijos spiralė gali imti ir persimesti į kitus sektorius.
„Jei brangsta dujos, brangsta trąšos. Jei brangsta trąšos, brangsta grūdai, o tada lesalai, kiaušiniai, mėsa, net šūnų maistas ir visa kita. Tada lėšos, kurias esame sukaupę, praranda vertę, mūsų valiuta tampa silpnesnė kitų valiutų atžvilgiu, jei kitose šalyse su infliacija dorojamasi geriau. Infliacija, ko gero, yra pavojingiausias reiškinys, koks tik gali egzistuoti“, – teigė jis.
