„Lietuva yra tokioje didelėje duobėje, kartu su Liuksemburgu esame labiausiai priklausomi nuo elektros importo. (...) Mums belieka viltis, kad bendra elektros kaina biržoje kristų, nebent kažkokiu būdu susitartume dėl žemesnės kainos su pagrindiniais eksportuotojais, tarkime, švedais. Bet tikimybė labai nedidelė, nes už gražias akis švedai tikrai neeksportuos, juolab kad paklausa yra didelė, švedai gali eksportuoti į kitas šalis, yra didžiulė konkurencija“, – antradienį „Luminor“ ekonomikos apžvalgos renginyje sakė Ž. Mauricas.
„Vienintelė viltis Lietuvai yra, kad kaina biržoje nukris“, – teigė jis.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos situacija nepalanki, nes šalis priklausoma nuo naftos, dujų ir elektros importo: nors energijos importas iš Rusijos ženkliai sumažėjęs, ištekliai perkami kitose rinkose, už juos mokama didelė kaina. Tai, pasak Ž. Maurico, lemia, kad Lietuvos užsienio prekybos balansas yra rekordiškai neigiamas.
„Pirmąjį pusmetį jis siekė net 3 mlrd. eurų (10 proc. bendrojo vidaus produkto). Tokia suma iškeliauja iš Lietuvos ir tai bendrą mūsų prekybos balansą stumia į neigiamą pusę“, – aiškino ekonomistas.
Jis svarstė, jog Lietuvai 2010 metų pradžioje uždarius Ignalinos atominę elektrinę nebuvo pakankamų investicijų į alternatyvius elektros gamybos pajėgumus, o to pasekmės ypač juntamos dabar.
„Situacija tikrai nėra labai palanki Lietuvai. Nėra taip, kad kažkokiu būdu išspręsime šią problemą, nes tiesiog neturime elektros generavimo pajėgumų. Kaip tik reikia viltis, kad rinka išliks, galėsime toliau importuoti, kad ir brangesnę, elektrą“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, elektros kainos galėtų kristi turint savų pigių elektros gamybos pajėgumų iš atsinaujinančiosios energetikos, bet tik ilguoju laikotarpiu. Tuo metu trumpuoju periodu, pastebi Ž. Mauricas, kadangi Lietuva priklausoma nuo dujų, reikėtų sumažinti jų vartojimą.
„Kadangi elektros ir dujų rinkos veikia susisiekiančių dujų principu, kai kyla dujų kaina, kyla ir elektros kaina. Tad, norint sumažinti elektros kainą, reikia sumažinti dujų kainą. O dujų kainą sumažinsi tada, kai sumažinsi vartojimą, nes trumpuoju laikotarpiu padidinti atsinaujinančiosios energetikos gamybą nėra galimybės“, – kalbėjo Ž. Mauricas, dar pridūręs, jog elektros kainos rinkoje nukris, jei Europos Sąjungos valstybės įgyvendins įsipareigojimą 15 proc. šaltuoju žiemos metu sumažinti dujų vartojimą.
Būsto kainų augimas kitąmet turėtų sustoti
Ekspertas perspėja, kad agresyvus centrinių bankų palūkanų kėlimas turėtų išleisti orą iš susiformavusių būsto kainų burbulų ES šalyse. Brangstantys pinigai turės nevienodą poveikį skirtingų šalių rinkose, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje, kur NT rinka itin jautriai reaguoja į palūkanų pokyčius, būsto kainų mažėjimas yra stebimas jau nuo kovo mėnesio.
Lietuvos būsto rinka taip pat pajus kylančių palūkanų normų poveikį, tačiau reikšmingo būsto kainų kritimo neprognozuojama dėl tebesitęsiančio spartaus gyventojų pajamų augimo bei santykinai mažo gyventojų įsiskolinimo lygio.
Pagrindinis iššūkis Lietuvos būsto rinkai išliks pasiūlos trūkumas, kuris gali dar labiau išryškėti, daliai NT plėtotojų atidedant savo projektus dėl vyraujančio didelio neapibrėžtumo: tiek dėl statybos kaštų, tiek dėl būsimos paklausos.
Visgi tolesnės būsto kainų augimo perspektyvos išlieka miglotos, ypač turint omenyje, kad per pastaruosius dvejus metus būsto kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei 40 proc., o pajūrio regione kilimas siekė net 60 proc.
„Taip, NT rinka Lietuvoje yra gana inertiška, tačiau, manau, realybė netruks užsukti ir čia. Prognozuojame, kad kitąmet būsto kainų augimas turėtų sustoti, o atskiruose segmentuose bus fiksuojami ir kainų nuosmukiai“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Tikslingiau labiau kelti NPD, o ne MMA
Verslas patiria didžiulis kaštus dėl išaugusių energijos ir nuomos kainų bei augančio darbo užmokesčio, todėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo finansinę naštą verslas ir valstybė turėtų pasidalinti, mano Ž. Mauricas.
Pasak jo, vietoje ženklesnio MMA didinimo reikėtų labiau kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – tiek, kad gyventojų pajamų augimas priartėtų prie infliacijos lygio.
„MMA augimą turėtų visgi pasidalinti valstybė ir verslas, nes tiesiog kitu atveju reikės iš kitos kišenės mokėti už kompensacijas, prastovas ir pan.“, – sakė Ž. Mauricas.
„Geriausias sprendimas būtų, jei „bruto“ augimas būtų mažesnis, bet „į rankas“ jis būtų artimas 17–18 proc. – tiek, kiek augo infliacija. Tai būtų toks simbolinis pakėlimas: pakeliame tiek, kiek augo infliacija, t.y. perkamoji galia yra visiškai pilnai atstatoma“, – svarstė ekonomistas.
Toks, anot jo, „kompromisinis“ variantas, ekonomisto nuomone, sumažintų socialinę atskirtį, nes labiau padidinus NPD kiltų mažiau uždirbančių žmonių bei ne tik MMA gaunančių gyventojų pajamas.
„Tai būtų toks kaip ir paramos davimas, bet jis būtų tikslingesnis, žiūrint bendrai, jei, tarkime, tiesioginės subsidijos elektros kainoms kompensuoti, nes subsidijos energijos kainoms nėra tikslingos, jos nemažina vartojimo“, – aiškino ekonomistas.
Ž. Mauricas pripažįsta klydęs dėl ECB veiksmų
Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) apsisprendė bazines palūkanų normas pakelti dar 0,75 proc. punktais
Dar pavasarį buvo sunku tikėtis, kad ECB imsis taip sparčiai kelti bazines palūkanų normas, tvirtino ekonomistas. Infliacijai pasiekus rekordinį augimo tempą, centriniai bankai, anot jo, „traukia rankinį stabdį“, taip netgi siekdami sukelti tam tikro lygio recesiją, kuri prislopintų kainų augimą.
„Dėl palūkanų normų kilimo aš apskritai buvau pakankamai skeptiškai nusiteikęs. Aš to neneigiu, prisipažįstu, čia turbūt buvo viena didesnių mano klaidų. Tikrai nesitikėjau, kad ECB taip agresyviai imsis palūkanų normų kėlimo. Kodėl jis tai daro? Jie paniškai bijo, kad infliacija, kuri pagrinde sukelta energijos kainų šuolio, išplis ir taps nekontroliuojama“,– sakė jis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad tarpbankinė 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma jau artėja iki 1,5 proc., o rinkos dalyviai tikisi jos didėjimo net iki 2,5 proc. ateinančiais metais. Vis tik, jo vertinimu, būtų daug geriau, jeigu skolinimosi kainų brangimo šokas euro zoną būtų palietęs anksčiau, dar prieš prasidedant energetikos kainų krizei.
„Aišku, būtų geriau, jeigu šis šokas būtų buvęs anksčiau. Infliacijos augimas dalinai yra pasekmė to, kad pandemijos baimė atėjo ir praėjo, o ekonomikos skatinimas užsiliko. Mes tik dabar, šiais metais gauname Europos Sąjungos paramą, kuri buvo skirtai kovai su pandemija“,– tvirtino jis.
Anot Ž. Maurico, dabar euro zonos šalis teks balansuoti ir rinkti tarp ilgalaikio fiskalinio tvarumo ir ekonomikos skatinimo.
„Tai sumažina vyriausybių galimybes skatinti ekonomiką, nes turbūt daugelis tikisi, kad valstybės ekonomiką vėl galima užpilti pinigais, bet tas užpylimas yra brangesnis. Tai reikia suprasti. Jeigu mes prieš porą metų skolinomės vos ne neigiamomis palūkanomis, tai dabar jau skolinamės arti 3 proc. Aišku, dėl to Vyriausybei teks sudėtingesnis uždavinys“,– aiškino ekonomistas.
Vis tik ekspertas prognozuoja, kad brangstant skolinimosi kaštams, kai kurios euro zonos valstybės taip ir nepakels augančios naštos.
„Manau, kad ne“,– paklaustas, ar tokioms šalims, kaip Graikija ir Italija visgi pavyks grąžinti savo skolas, teigė jis.
„Bet, matyt, bus ieškoma kitų mechanizmų, kaip pratempti tas šalis kartu, nes vienybė bus svarbi“,– svarstė Ž. Mauricas.
2024 m. tikėtina defliacija
Banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. ūkio augimą, tačiau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis.
Visgi 2024 m. ekonomika turėtų stiebtis 5,5 proc., naujausias prognozes antradienį pristatė bankas.
Ž. Maurico teigimu, pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos energetinis karas prieš Europos Sąjungą, bei sparčiau, nei tikėtasi, kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.
„Luminor“ vertinimu, vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 17,2 proc., tačiau kitąmet sumažės iki 4,5 proc., o 2024 m. tikėtina 1 proc. defliacija.
„Tikimės, kad dėl recesijos ar bent ženklaus ekonomikos augimo sulėtėjimo pasaulyje sumažės žaliavų kainos ir energetinių išteklių kainos turėtų būti pasiekusios piką, gal jau ir pasiekėme rugpjūtį. Tikimės, nuo to aukšto kalno po truputį risimės žemyn“, – pristatyme teigė ekonomistas.
Pasak Ž. Maurico, nors sparčiai brangstantys pinigai skaudžiai kerta įsipareigojimų turintiems namų ūkiams ir verslui, šis įrankis vidutiniu laikotarpiu padės suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją. Anot jo, mažesnis vartojimas ir stabilios energijos išteklių kainos taps efektyviausiu infliacijos stabdžiu.
Ž. Mauricas taip pat teigė, jog kainų augimui Lietuvoje apskritai nebėra daug erdvės, nes, preliminariai vertinant, šiemet vartojimo prekių kainų lygis Lietuvoje pasieks 95 proc. ES vidurkio, o maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis jau, tikėtina, yra didesnis nei ES vidurkis.
Vidutinis nedarbo lygis šiemet, prognozuojama, sieks 5,8 proc. kitąmet – 7 proc., o 2024 metais – 6,8 proc. Vidutinio darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 12 proc., 2023 metais – 8 proc., o 2024 metais – 5 procentus.
„Kol kas dar metas palankus atlyginimų kilimui, palankiausias buvo pavasarį. Rezervo jau nelabai yra kelti atlyginimus, nes BVP dalis, tenkanti atlyginimams, yra didesnė nei ES vidurkis ir laisvų darbo vietų skaičius yra sumažėjęs ir tikėtina, dar žiemą smuks žemyn. Paklausa darbuotojų sumažės ir svarstyklės persisvers į darbdavio pusę“, – sakė Ž. Mauricas.
