„Turime dvi gamyklas, paukštynus, kurie yra vieni didžiausių dujų vartotojų Lietuvoje. Nesibaigiantis energetikos kainų ralis mums daro didelę įtaką. Dabar situacija dar suvaldoma, bet ateinanti žiema mums yra didelė grėsmė ir kelia daug nerimo, nes tada sąnaudos išaugs ir kiekiu, ir pinigų sumomis“, – sakė „Kauno grūdai“ vadovas Andrius Pranckevičius.
Jis paminėjo, kad smarkiai šoktelėjusios dujų kainos įmonei atsieina milijonus, o branginti produkciją ir rasti daug mokėti norinčių pirkėjų verslui sudėtinga, ypač vietinėje rinkoje, kurioje, kaip teigė A.Pranckevičius, gyventojų perkamoji galia ir taip jau yra nukentėjusi.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas pabrėžė, kad IT įmonės visada kreipdavo didelį dėmesį į elektros kainas ir, pavyzdžiui, duomenų centrus stato ten, kur ta kaina ir vidutinė temperatūra yra mažesnė. Todėl nemažai tokių centrų yra pastatyta Suomijoje.
Tačiau tai, kas šiuo metu vyksta su elektros kainomis, M.Ubartui atrodo nebeadekvatu: „Kai pranešė, kad garantinio tiekimo kaina sieks 80 centų už kilovatvalandę, aš pagalvojau, kad paprastu dyzeliniu elektros generatoriumi galima pasigaminti elektrą pigiau. Todėl, manau, daugelis pagalvos ir įsivertins, kaip parankiau gauti energiją.“
Visgi jis pripažino, kad šiuo metu greitų sprendimų šiai problemai spręsti nėra.
„Energetiniai infrastruktūros projektai yra imlūs ne tik pinigams, bet ir laikui. Nepavyks staigiai įsirengti šilumos siurblį oras-vanduo ar krosnį ir šildytis kūrenant malkas. Tai vis tiek užtruks bent mėnesį, o ką jau kalbėti apie didelę gamyklą.
Stebuklų lazdelių nėra, bet kažkokius sprendimus reikia daryti. Dabar visiems šokas, tik galime apsimesti mirusiais arba bandyti ką nors keisti ateičiai, o ko negalime pakeisti, su tuo teks susitaikyti“, – kalbėjo M.Ubartas.
„Narvesen“ parduotuvių ir „Caffeine“ kavinių tinklo atstovė Aušra Čepukienė pareiškė, kad jiems taip pat šiuo metu nelabai yra būdų taupyti, mat saulės elektrinė jau turima, tik tenka laukti, kol ESO ją įjungs, tad lieka tik darbuotojų informavimas.
„Mūsų klientai ir darbuotojai neturėtų pajusti diskomforto todėl, kad padidėjo elektros kaina. Stebime, kad pas mus tiesiog nebūtų per karšta ar per šalta, kad kondicionieriai neveiktų be reikalo“, – sakė A.Čepukienė.
A.Pranckevičius sakė, kad įmonė iki energetikos krizės taip pat buvo investavusi tiek į nutolusias saulės elektrines, tiek ir įrengiamas ant gamyklų stogų. Vienur jos jau veikia, kitur dar tik įrengiamos. Viskas trunka ilgai, pasak pašnekovo, nuo idėjos iki įgyvendinimo gali praeiti dveji treji metai.
„Didžiausias iššūkis tas, kad parama žaliesiems projektams vis žadama ir žadama, bet didelėms įmonėms jos nėra“, – piktinosi jis.
Tačiau, M.Ubarto akimis, pagrindinis veiksnys, ribojantis įmones pereiti prie atsinaujinančios energetikos, yra net ne pinigai, o biurokratija, dėl kurios visi procesai išsitęsia, nes kartais vien nuo saulės elektrinės pastatymo iki dokumentų sutvarkymo praeina trys keturi mėnesiai.
„Kauno grūdų“ vadovas paminėjo ir atliktas investicijas į biodujų jėgaines, taip pat technologinius sprendimus, leisiančius gamyboje gamtines dujas pakeisti į naftos dujas, kurios yra pigesnės. Būtent pastarasis sprendimas pareikalavo 3–4 mln. eurų investicijų.
„Koronavirusas mus greitai pakeitė, juk iki tol nebuvome pratę prie nuotolinio darbo. Šita energetinė krizė taip pat nepaliks kito varianto, kaip tik prisitaikyti ir rasti kitokių veiklos būdų, energijos šaltinių“, – teigė M.Ubartas.
