„Tikrai mūsų išlaidos kitais metais bus didesnės nei valstybės biudžeto pajamos. Yra daug mitų, jog dėl infliacijos surenkame gerokai daugiau, yra kažkokių perteklinių pajamų. Jų tikrai nėra, tiesiog biudžeto skylė gaunasi šiek tiek mažesnė“, – pirmadienį „Delfi TV“ teigė G. Skaistė.
„Tą reikia suprasti, nes pastaruoju metu Lietuvoje yra labai daug dosnių žmonių ir visi nori pasiūlyti papildomas priemones. Tačiau kalbant apie papildomas biudžeto pajamas, tų iniciatyvų yra šiek tiek mažiau“, – pastebėjo ji.
Šiemet, kaip primena ministrė, deficitas siekia 4,9 proc. nuo BVP. Pasak G. Skaistės, tikslus kitų metų šalies pajamų ir išlaidų disbalanso rodiklis paaiškės parengus valstybės biudžetą.
Vis tik ji pažymi, kad diskusijose su kitų valstybių finansų ministrais išgirdo prognozuojamus 3–4 proc. nuo BVP deficitus. Panašus rodiklis esą tikėtinas ir Lietuvoje.
„Europos Sąjungos šalių ministrai prognozuoja savo biudžetų deficitus, tarkime, apie 3–4 proc. nuo BVP. Tikėtina, kad pas mus bus kažkas panašaus“, – teigė G. Skaistė.
Nors kiek konkrečiai valstybei reikės skolintis ministrė neįvardijo, ji sutiko, kad suma gali siekti „keletą milijardų“ eurų.
„Natūralu, kad 3–4 proc. nuo BVP yra apčiuopiama suma. Tikėtina, kad keletą milijardų eurų reikės pasiskolinti“, – teigė G. Skaistė, pripažinusi, jog pastaruoju metu Lietuva „tikrai gyvena į skolą“.
„Suprantant, kad situacija sudėtinga, reikia įvertinti geopolitinę situaciją ir socialines įtampas. Priemonių imtis tikrai reikia, bet jos turi būti subalansuotos suprantant, kad ateityje reikės tas skolas grąžinti“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad 2023 m. biudžetą Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.
