Ar mes, lietuviai, mokame valdyti savo finansus? Kodėl kiekviena šeima turėtų turėti finansų valdymo planą? Kas gali padėti jo laikytis diržų susiveržimo reikalaujančiu laikotarpiu? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė, šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui.
Jūs esate socialinių mokslų daktarė, docentė, INVL Mažmeninių paslaugų vadovė, asmeninių ir šeimos finansų ekspertė, dirbanti finansinių paslaugų teikimo srityje jau 22 metus. Kaip atsiradote šioje srityje?
Viskas prasidėjo nuo bakalauro studijų. Studijavau ekonomiką ir finansus Vytauto Didžiojo universitete. Karjerą pradėjau devyniolikos, būdama antrame kurse – pradėjau dirbti Akademinėje kredito unijoje. Buvo įdomu, kad praktiškai darbe patiriamus dalykus studijos padėjo paaiškinti teoriškai. Viską, ką sužinodavau universitete, iš karto perkeldavau į praktiką – pritaikydavau kasdieniame darbe, vesdavau mokymus kredito unijų darbuotojams.
Vėliau sėkmingai baigiau ekonomikos magistrantūros studijas, tęsiau studijas doktorantūroje. Apgyniau daktaro disertaciją tema „Kredito unijų sistemų funkcionavimas ir vystymo strateginiai sprendimai Europos Sąjungos šalyse“. Šiuo metu specializuojuosi investicinių fondų, gyvybės draudimo srityse.
Ar mes, lietuviai, mokame valdyti savo finansus? Gal galėtumėte mus palyginti su kitomis tautomis?
Pradedame to mokytis. Lietuvai priklausant Sovietų Sąjungai, žmonės buvo įpratę labai taupyti. Vėliau, keičiantis laikmečiui, keitėsi ir visuomenės požiūris, žmonėms ėmė kilti tokie klausimai kaip kiek aš galiu tikėti, kad ateityje ekonomika bus stabili? Kiek galiu pasitikėti finansinėmis institucijomis?
Iki maždaug 2000-ųjų Lietuvoje turėjome pereinamąjį laikotarpį, kai žmonėms buvo sunku galvoti apie finansų planavimą. Dabar, jeigu pažvelgtume į pastarąjį dešimtmetį, manau, kad ėmėme sekti kitų šalių pavyzdžiu, kur yra įprasta vos pradėjus dirbti pirmame darbe jau pradėti planuoti pensijoje gausimas pajamas. Tai reiškia, kad žmonės planuoja toli į priekį, apgalvoja, kaip būtų galima užtikrinti šeimos finansinį saugumą šeimai netekus maitintojo ir pan.
Finansinio turto struktūra yra vienas iš tų rodiklių, kurie atspindi, kaip žmonės valdo savo finansus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateikiamoje statistikoje galime matyti, kad lietuvių finansinio turto dalis laikoma indėliuose yra gerokai didesnė nei Vakarų Europos gyventojų. Pastarieji yra labiau linkę sutaupytus pinigus įdarbinti – investuoti į akcijas, pensijų fondus, gyvybės draudimą ir kt.
Padedate žmonėms susidėlioti asmeninių, šeimos finansų valdymo planą. Kodėl reikia tokio plano? Kaip jį sudaryti?
Sudarant planą svarbu pradėti nuo tikslų (nebūtinai finansų srityje, nes finansai daro įtaką absoliučiai visoms gyvenimo sritims). Pageidautina išsikelti tikslus ne tik trumpalaikiam, 1–3 metų laikotarpiui, bet ir ilgalaikiam, apimančiam 30–40 metų.
Tuomet reikia įsivardinti, kiek turiu turto ir finansinių įsipareigojimų, kiek sudaro mano pajamos ir išlaidos. Matant, kur pinigai išleidžiami, iškart kyla minčių, ką galima dar padaryti, kad išleisti mažiau. Taip pat verta savęs paklausti, kaip galiu gauti papildomų pajamų? Finansiškai raštingi žmonės šalia atlyginimo gauna papildomų pajamų iš nekilnojamo turto nuomos, investicijų ar papildomos veiklos.
Vien tik susidaryti plano neužtenka. Kaip laikytis susidaryto plano? Kokie kiti svarbūs aspektai?
Galiu pasakyti iš savo patirties, kad tikrai nebus taip, kaip jūs suplanavote. Vis tiek atsiranda nenumatytų dalykų, situacija keičiasi. Todėl reikia turėti įgūdį bent jau kartą per ketvirtį peržvelgti, kaip man sekasi siekti tikslų, ar judame teisinga linkme, ar ne?
Jeigu kažkur nuklydai arba pasikeitė gyvenimiškos aplinkybės – reikia pagalvoti kaip tą sritį būtų galima kompensuoti. Pavyzdžiui, aš buvau išsikėlusi labai aiškius taupymo tikslus pensijai, tačiau pasikeitė aplinkybės ir dalį sukauptos sumos panaudojau pradiniam būsto įnašui. Aš labai aiškiai supratau, kad darydama šį žingsnį nukrypau nuo turimo plano, todėl ieškojau būdų kaip atstatyti taupymo tempą. Ir tą būdą radau!
Šiuo metu didžiausios aktualijos – kylančios energijos išteklių, produktų ir paslaugų kainos. Daugelis su nerimu žvelgia į artėjančią žiemą. Kokie būtų Jūsų patarimai, kad augančios kainos kuo mažiau paveiktų šeimos finansus?
Kylančių kainų, turbūt, neišvengsime. Klausimas, ką galime dėl to padaryti? Visų pirma, galima taupyti. Šiuo metu pateikiama labai daug patarimų kaip taupyti energiją, mažinti elektros, dujų, šildymo išlaidas. Antra – įvertinti, kiek finansinio rezervo buvo sukaupta netikėtoms išlaidoms. Verta savęs paklausti, ar turiu finansinio rezervo, kuriuo galėčiau padengti padidėjusią išlaidų dalį žiemos laikotarpiu? Rekomenduojama turėti sukaupus iki pusės metų gaunamų pajamų dydžio rezervą. Trečia, galima pagalvoti, kaip didinti pajamas, kaip gauti papildomų pajamų sudėtingu laikotarpiu. Tai gali būti nuoma, nebenaudojamų daiktų ar rankdarbių pardavimas, įvairios konsultacijos ir pan. Galiausiai, sąnaudas sumažinti gali padėti investicija į saulės jėgaines.
Kaip vertintumėte finansinio raštingumo ugdymą mokyklose? Ar tam skiriamas pakankamas dėmesys? Ką daryti, kad būtų labiau lavinamas vaikų finansinis raštingumas?
Šia ir panašiomis temomis esame daug diskutavę su psichologais. Finansinio raštingumo lavinimas yra labai svarbus ir mokyklose jo turėtų būti daugiau. Tačiau vaikai elgesio modelius perima iš savo tėvų, iš šeimos. Todėl pirmiausiai tėvai turi galvoti kaip tapti finansiškai raštingais, kaip susidėlioti asmeninį finansų planą, kuris apimtų ne tik gerbūvio gerinimą, keliones ar pramogas, bet taip pat ir kitas sritis. Šeimos biudžeto planavimas, tarimasis dėl tikslų, išlaidų, pirkinių planavimo moko vaiką elgtis su savo kišenpinigiais. Taip pat, jeigu vaikas mato, kad tėvai investuoja, kalba apie papildomų pajamų gavimą ir pan., tai ir jis pats natūraliai pradės tą daryti.
Taigi, manau, kad mokyklos galėtų būti antrinis žinių apie finansų valdymą šaltinis. Kita vertus, jeigu mokyklose finansinio raštingumo mokys finansiškai neraštingi mokytojai, tai bus tik teorinės žinios, kurios realiai neveikia.
Šių metų spalio 27 d. vyks didžiausios finansinio raštingumo konferencijos Lietuvoje „Financial Freedom Forum“ renginys, kurio globėjas – „Lietuvos bankas“. Kokia tema pranešimą jame skaitysite?
Skaitysiu pranešimą apie šeimos finansų valdymą, porų nesutarimo priežastis. Juk jos dažnai nesutaria tam tikrais finansiniais klausimais, ypatingai, liečiančiais didesnius pirkinius arba ilgalaikius tikslus. Taip pat kalbėsiu apie tai, nuo ko reikėtų pradėti norint sudaryti savo finansinį planą, duosiu patarimų, padėsiančių priimti teisingus sprendimus.
