Netgi rublio, kuris iki tol laikėsi tvirtai nepaisant tikėtinos mobilizacijos, vertė ėmė kristi. Trečiadienio rytą dolerio kursas pakilo 1,4 rublio iki 62 rublių už dolerį, o euras pabrango beveik 80 kapeikų iki 61,4 rublio. Vėliau rublis ėmė atgauti pozicijas ir apie 10 val. 40 min. vėl ėmė stiprėti euro atžvilgiu, rašo bbc.com.
Antradienį krito ir Rusijos rinkos – jau laukta mobilizacijos, o Donecko Liaudies Respublikos ir Luhansko Liaudies Respublikos bei iš dalies Rusijos okupuotų Chersono bei Zaporožės sričių valdžia paskelbė, kad rengiami „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusijos. Antradienį Maskvos biržos indeksas smuko daugiau kaip 8 proc.
Analitikai tokius pokyčius biržoje tiesiogiai sieja su politinėmis naujienomis ir didėjančia geopolitine rizika. „Panašu, kad Maskvos biržos indeksas artėja prie pastarųjų metų žemumų“, – rašė ekonomikos tinklaraščio MMI autoriai.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos rinkos buvo gana stabilios, nepaisant daugiau nei šešis mėnesius trunkančio karo Ukrainoje ir Rusijai taikomų sankcijų.
Mobilizacija sukėlė nuosmukio bangą greičiausiai dėl baimės, kaip tai paveiks šalies ekonomiką, kurios būklė ir taip nėra pati geriausia.
Olga Šamina, BBC Rusijos tarnybos ekonomikos redaktorė, minėjo, kad kol kas dauguma prognozių rodo, kad krizė bus gana ilga, bet ne itin drastiška. Prekybos sankcijų poveikis bus pastebimas tik tolimoje ateityje, kai Rusijos technologinis atsilikimas nuo likusio pasaulio dar labiau padidės.
„Mobilizacija galėtų iš esmės pakeisti šias prognozes. Iš tikrųjų dalis gyventojų eis į karą, o tai reiškia, kad jie nedirbs ir neišleis pinigų. Todėl gamyba ir vartojimas sumažės.
Įmonių darbas taip pat bus nukreiptas į karinius poreikius, o tai reiškia, kad „civilinių“ prekių gamyba ir investicijos į jų pačių plėtrą bus labai sumažintos.
Iš tikrųjų krizė, kuri gali būti švelni ir užsitęsti, gali virsti giliu nuosmukiu ir lėtu atsigavimu. Būtent tai gali išgąsdinti investuotojus“, – komentavo ji.
