„Didysis šokas energijos rinkose jau slūgsta. Ir ką mes matome per pastarąsias savaites, pavyzdžiui, gamtinių dujų kainos didmeninėse rinkose jau nukrito nuo 300 eurų už megavatvalandę iki maždaug 180 eurų už megavatvalandę. Tai tikrai yra reikšmingas pokytis“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Tokioms kainų tendencijoms įtakos turėjo keli faktoriai, o dujų kainų mažėjimas turi įtakos elektros kainų mažėjimui.
„Visų pirma aišku, aukštos kainos, jos skatina mažinti dujų vartojimą, tai yra vienas veiksnys. Antras veiksnys – gamtinių dujų saugyklos Europoje jau yra užpildytos daugiau negu 80 procentų, šios dienos duomenimis – 85 procentais. Na, o Latvijos saugykla jau yra užpildyta apie 50 kelis procentus, bet tai iš tiesų labai reikšmingas dydis. Tai yra beveik 12 teravatvalandžių.
Palyginimui, tai yra metinis Lietuvos suvartojimas be „Achemos“ suvartojamo, tai tikrai yra labai ženklus dydis. Na, ir taip pat, kadangi mažėja gamtinių dujų kainos energijos rinkose, iš paskos taip pat matome ir elektros kainų mažėjimą didmeninėse rinkose. Vien per pastarąsias dvi savaites didmeninės rinkose elektros kaina nukrito irgi apie 30 procentų. Taip, kad matome, tikrai tas didysis šokas, jis po truputėlį slūgsta“, – sako viceministrė.
Įsibėgėjant rudeniui ir artėjant žiemai energijos poreikis augs, nes reikės šildytis. Tačiau tikėtina, kad dujų kaina grįš į praėjusio šildymo sezono pabaigos kainas.
„Yra tam tikrų analitikų prognozių, kad kitų metų pirmą ketvirtį antrą ketvirtį gamtinių dujų kaina gali nukristi žemiau negu 100 eurų už megavatvalandę ribos. Labai sunku prognozuoti, tačiau šiai dienai matome tendenciją link mažėjimo. Mažesnes gamtinių dujų kainas negu 100 eurų už megavatvalandę riba buvo praėjusį šildymo sezoną.
Tai dar kovo mėnesį, vasario mėnesį ir šių metų vasario kovo mėnesį kainos buvo apie 80 eurų už megavatvalandę. Taip kad tikėtina, kad tos kainos turėtų jos vis dėlto būti tame pačiame lygmenyje, kaip ir praėjusiais metais, nes, kaip minėjau, tas na, didysis šokas jau yra praėjęs“, – sako viceministrė Inga Žilienė.
Rugpjūtį, kai biržoje valandinė elektros kaina pasiekė piką, Lietuvos tarnybos susirūpino biržos algoritmo parinkimu. Algoritmus žadama pakoreguoti.
„Šiai dienai matome tam tikrą stabilumą rinkose. Taip pat jau didesnis kiekis elektros energijos gali patekti iš Švedijos, taip pat iš Šiaurės šalių. Tai irgi leidžia stabilizuoti kainas mūsų šalyse o, kalbant apie valandinę pikinę kainą, kuri buvo susiformavusi rugpjūčio mėnesį, 4000 eurų už megavatvalandę, tai taip pat jau irgi yra sprendžiami klausimai ir „Nord Pool“ biržoje.
Su jais turėjom irgi pokalbį, reguliuotojai taip pat kalbėjosi tai irgi. Bus priimti tam tikri sprendimai, pakoreguoti prekybiniai algoritmai, kad būtų mažiau tokių situacijų, kai tokios aukštos kainos formuojasi. Taip pat ir Europos reguliuotojų agentūra prie Europos Komisijos taip pat keičia metodikas, kurios irgi neleis didinti tos maksimalios kainos iki 5000 eurų. Todėl galima manyti, kad kainos stabilizuojasi“, – dėsto viceministrė.
