„Rusiškos „Urals“ naftos kaina sumažėjo iki 66 JAV dolerių už barelį ir yra kone trečdaliu mažesnė nei 2022 m. vasario mėn. ir apie 10 proc. mažesnė nei 2021 m. rugsėjo mėn.“ – pirmąją aspektą pristatė ekonomistas. Jis pridūrė, kad „Urals“ naftos kaina anksčiau būdavo panaši į „Brent“ naftos, tačiau po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, šalis priversta naftą parduoti su nuolaida.
Ž.Mauricas antruoju punktu pateikė ir faktą, kad gamtinių dujų kaina Europoje sumažėjo iki 170 eurų už megavatvalandę. Tuo metu rusiškų dujų eksporto apimtys į Europos Sąjungą smuko kone 5–6 kartus.
„Atitinkamai Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų (pajamos iš naftos ir dujų sudaro 44 proc. visų Rusijos biudžeto pajamų) tapo mažesnės nei prieš metus.
Palyginimui, 2022 m. pavasarį jos buvo net 84 proc. didesnės nei 2021 m. pavasarį (prasidėjus karui Ukrainoje Rusija gavo rekordines pajamas iš naftos ir dujų eksporto), tačiau 2022 m. vasarą jos jau tapo 5 proc. mažesnės nei 2021 m. vasarą. Vertinant pastarųjų savaičių tendencijas, labai tikėtina, kad 2022 m. rudenį jos bus apie 20–30 proc. mažesnės nei 2021 m. rudenį“, – lygino jis.
Juo labiau, kad Rusijos pajamos ne iš naftos ir dujų, krenta „kaip kirviu į dugną“. Paskelbta mobilizacija pajamas neabejotinai dar labiau sumažins.
Kaip skaičiavo ekonomistas, 2011–2014 m. biudžeto pajamos iš naftos ir dujų sudarė apie 50 proc. pajamų, o 2021 m. – 65 proc.
„Rusijos biudžeto pajamos krenta ir kris toliau, bet išlaidos – didėja ir didės toliau, nes reikia finansuoti karą Ukrainoje bei represinio aparato išlaikymą“, – patikino Ž.Mauricas. Skirtumas tarp biudžeto pajamų ir išlaidų – augs.
„Pavyzdžiui, 2022 m. pavasarį Rusijos biudžeto perteklius siekė 1,05 trilijono rublių, o 2022 m. vasarą buvo fiksuotas net 1,45 trilijono rublių deficitas (palyginimui, 2021 m. pavasarį ir vasarą buvo fiksuoti 0,98 ir 0,63 trilijono rublių pertekliai)“, – komentavo jis.
Ekonomistas apžvelgia ir tai, ką planuoja Rusija. Jo manymu, išlaidos krašto apsaugai kitiems metams didės net 43 proc., o nacionaliniam saugumui (pavyzdžiui, represijoms – pridūrė komentaro autorius) – 40 proc.
„Rusija planuoja surinkti daugiau pajamų keldama naftos ir dujų eksporto mokesčius, bet jei naftos ir dujų kaina mažės toliau – šis planas gali sugriūti. Rusija taip pat planuoja daugiau skolintis vidaus rinkoje, bet turint omenyje kylantį chaosą dėl paskelbtos mobilizacijos abejočiau ar atsiras daug norinčių skolinti pinigus šiam režimui.
Tad Rusijos laukia išties sunkūs 2023-ieji, nes arba reikės „veržtis diržus“ arba „spausdinti pinigus“ (t.y. skolintis iš centrinio banko). Pirmasis pasirinkimas lemtų dar didesnę ekonominę recesiją, o antrasis – hiperinfliaciją (dažnas karų palydovas)“, – prognozavo Ž.Mauricas.
