Laukia rekordinio dydžio palūkanos
Neišvengiama ekonomikos ciklo dalis privers susiveržti diržus tiek verslą, tiek gyventojus. Labai tikėtina, kad augs poreikis ilgalaikiam ir trumpalaikiam finansavimui, likvidumui palaikyti. Iš kitos pusės, neišvengsime ir augančių nemokumo atvejų, ypatingai energetikos kainoms jautriuose sektoriuose.
Europos centrinis bankas (ECB) rugsėjo mėnesio susitikime pakėlė bazinę palūkanų normą 0,75 proc. Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad spalio ir gruodžio mėnesiais sulauksime papildomų kėlimų po 0,50 proc. ar net 0,75 proc., tad metų pabaigai galime nusiteikti ne mažesnei kaip 1,5–2,0 proc. bazinei palūkanų normai euro zonos šalyse. Rinkos vertina, kad palūkanų augimas nesustos ties metų pabaiga. 2023 m. bazinė palūkanų norma gali pasiekti ir 2,5 – 3 proc.
Tarpbankinė palūkanų norma pokytį atspindi kur kas greičiau. Šiuo metu 12 mėn. EURIBOR siekia 2,42 proc., o šių metų pabaigai galime laukti ir virš 3 proc. lygio minėtos palūkanų normos. Kalbant apie būsto paskolas, 6 mėn. (1,77 proc.) ar 12 mėn. (2,42 proc.) EURIBOR, kartu su banko marža, kuri sudaro apie 2 proc. fiziniams asmenims ir 4–5 proc. juridiniams asmenims, galutinę palūkanų normą vartotojams pakels iki 5–8 proc. Tokių palūkanų rinka nematė seniai, o auganti finansinių įsipareigojimų našta vis labiau paveiks ekonomiką.
Tikimasi, kad infliacija euro zonoje per artimiausią laikotarpį pasieks 10 proc., ir tai dar ne riba. Skaičiuojama, kad norint infliaciją grąžinti į ECB tikslą – 2 proc. – prireiks mažiausiai 2–4 metų, tad centrinio banko monetarinė politika neturėtų keistis artimiausius 2–3 metus. Tiek laiko nebus mažinamos ir palūkanų normos.
Baltijos šalyse infliacija didžiausia
Kai didžiosios ES šalys bando suvaldyti 10 proc. infliaciją, Baltijos šalys muša savo antirekordus. Paskutiniais rugpjūčio mėn. duomenimis, Lietuvoje kainos ūgtelėjo daugiau 22 proc. Mus lenkia tik kaimynai estai su didesne nei 24 proc. infliacija.
Rekordinio pinigų nuvertėjimo visoje ES šaknys – neigiamos pasiūlos šokas, kuris, deja, nėra trumpalaikis iššūkis ir bus sunkiai suvaldomas monetarinėmis priemonėmis. Kylančios palūkanų normos gali pristabdyti ir pakoreguoti infliacijos augimą, tačiau problemos neišspręs.
Infliacija kilo ne per paskutinį pusmetį. Jos priežastys nėra karas Ukrainoje, energetikos šokas ar blogos oro sąlygos, nors, žinoma, šie veiksniai ženkliai apsunkina situaciją. Kainų kilimo ženklai matėsi jau antrojoje 2021 m. pusėje. Tikrasis infliacijos sukėlėjas yra pandemija ir tuo metu įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės, kitaip tariant, per daug į rinką išmestų pigių pinigų. Jau tada buvo galima tikėtis stipraus, bet trumpalaikio šių priemonių efekto ekonomikai. Tačiau sudėjus visus anksčiau minėtus veiksnius – turime ne tokias jau ir trumpas pasekmes.
FED tvarkytis lengviau
Štai JAV infliacijos šaknys kiek kitokios ir lengviau valdomos. Ją sukėlė dėl padidėjusios vartotojų perkamosios galios išaugusi paklausa, tuo tarpu ES infliaciją lėmė gamintojų keliamos kainos. JAV Federalinis rezervų bankas (FED) kur kas anksčiau pradėjo ir agresyvų palūkanų normų kėlimą, šią savaitę tik dar labiau patvirtindamas savo ryžtą ir palūkanų normą pakeldamas dar 0,75 proc.
Manoma, kad laukia dar du kėlimai iš eilės po 0,75 proc., ir 2022 m. metus užbaigsime su palūkanų normų baze, kuri sieks daugiau nei 4 proc. Didieji JAV akcijų indeksai tik patvirtina nerimą ir neužtikrintumą finansų rinkose, laukiant recesijos. Nuviliantys lūkesčiai dėl įmonių pelno maržos indikuoja, kad galimai artėja mažesnio pajamingumo periodas. Finansų rinkų vertinimu, sulauksime 30 proc. mažesnių pajamų ir 2–4 proc. kritusių pelningumo maržų. Vertinama, kad pagrindiniai JAV akcijų indeksai dar nukris apie 10–20 proc. nuo dabartinių verčių, jei FED monetarinė politika laikysis dabartinio 4,5 proc. bazinės palūkanų normos lūkesčio.
Naftos, maisto ir metalų kainų spaudimas JAV infliacijai kiek sušvelnėjo, tačiau karšta darbo rinkos situacija kol kas nerodo pokyčio, tad infliacijos rodikliai toliau auga. Dujų ir elektros kainos šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar laikosi aukštame lygyje.
Teks susitaikyti su recesija
Akivaizdu, kad centrinių bankų dėmesys dar ilgai bus sufokusuotas ties infliacijos mažinimu, nepaisant iš to kylančių pasekmių. Palūkanos augs ir, tikėtina, daugiau nei šiandien įsivaizduojame. Recesija neišvengiama tiek ES, tiek JAV, tad belieka laikytis finansinės drausmės, planuoti ir laukti, kol viskas stabilizuosis.
Tikėtina, kad ES į recesijos etapą įžengs kiek anksčiau negu JAV – jau 2022 m. pabaigoje. Neseniai pasirodęs ES ekonomikos sentimentų indeksas, stojantis paslaugų sektorius tik patvirtina, kad rinka jau nusiteikusi ekonomikos lėtėjimui. JAV vartotojų lūkesčiai kiek pasitaisė dėl sumažėjusių kuro kainų, tačiau tokia prošvaistė laikina. Recesinės nuotaikos tik prasideda, o dar nesulaukėme šildymo sezono.
