Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Gyčio Darulio, ilgalaikių bedarbių sparčiai mažėjo dėl pasibaigusios Covid-19 pandemijos.
„Pasibaigus ekstremaliai situacijai, greitai didėjanti darbo paklausa padidino klientų konkurencingumą. Tuo pačiu augo ir ilgalaikių bedarbių karjeros lūkesčiai, įsidarbinimo galimybės, o tai paskatino jų skaičiaus mažėjimą“, – pranešime teigė jis.
Anot pranešimo, pandemijos metu augęs ilgalaikių bedarbių skaičius 2021 metais sudarė apie 44 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.
Rugsėjo pradžioje Lazdijų rajone ilgalaikiai bedarbiai sudarė daugiau nei pusę visų registruotų asmenų (50,5 proc.), Kazlų Rūdoje – 44 proc., Zarasų rajone – 43,2 proc. Mažiausiai jų buvo Klaipėdos – 7,6 proc. visų registruotų klientų, Skuodo – 9,4 proc. ir Kretingos rajone – 10 proc.
Tarp ilgalaikių bedarbių vyrauja žemos profesinės kvalifikacijos asmenys – daugiau nei trečdalis (34,7 proc.) neturi jokio profesinio pasirengimo. Su aukštuoju universitetiniu ar koleginiu išsilavinimu – 13 proc. Mažiausią dalį – 12,1 proc. tarp ilgalaikių bedarbių sudaro jaunimas iki 29 metų. Trečdalį (33,6 proc.) – vidutinio amžiaus ir daugiau nei pusę (54,3 proc.) – vyresni nei 50 metų asmenys.
Pastaraisiais metais ilgalaikio nedarbo problema yra ryškesnė tarp moterų – jos sudaro 51,9 procento. Išskiria Mažeikių rajono savivaldybė, kur ilgai nedirbančių moterų yra 69,7 proc., Visaginas (65,1 proc.) ir Kelmės rajonas (63,7 proc.). Tuo metu Molėtuose tarp ilgalaikių bedarbių dominuoja vyrai (62,5 proc.), taip pat Neringoje (61,5 proc.) ir Švenčionių rajone (60,1 proc.).
Ilgai nedirbę žmonės dažniausiai ieško krovikų, valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, pardavėjų, nekvalifikuotų darbininkų, vairuotojų, kiemsargių, administravimo ir sekretorių, reklamos ir rinkodaros specialistų darbo.
