Jos pranešime teigiama, kad ES valstybių atstovai atsižvelgė į tai, kad Lietuva yra priklausoma nuo elektros importo, bei EK reglamente numatė atskirą straipsnį pagal kurį ją perkančios šalys galėtų gauti dalį pigių elektros gamintojų pajamų.
Penktadienį vykusiame ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje pritarta EK siūlymui apmokestinti iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir kitų ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių viršplanines pajamas ir jomis mažinti elektros kainas.
Šie viršpelniai būtų pasidalinami pagal dvišales sutartis su eksportuojančiomis valstybėmis, o procese tarpininkautų EK.
Akcentuojama, kad įsigaliojus reglamentui, dvišalių sutarčių sudarymas bus privalomas.
„Įsigaliojus reglamentui, dvišalių sutarčių sudarymas bus privalomas.ES valstybės narės, daugiau nei 100 proc. priklausomos nuo elektros importo, ir pagrindinės elektrą eksportuojančios šalys privalės tokius dvišalius susitarimus sudaryti dar iki gruodžio 1 d.“, – teigiama ministerijos pranešime.
Komisija skaičiuoja, kad įvedus minėtą viršpelnio mokestį energetikos bendrovėms, kurios pasipelnė dėl išaugusių energijos kainų, būtų galima surinkti 140 mlrd. eurų sumą. Tokiems elektros iš atsinaujinančių išteklių, branduolinio kuro ir kt. elektros ne iš dujų gamintojams siūloma taikyti 180 Eur/MWh pajamų limitą.
Anot ministerijos, laikinai taikyti šią pajamų ribą planuojama patvirtinti skubos tvarka rašytine procedūra dar iki neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo spalio 7 d.
Mažinant elektros paklausą, ES šalims nustatytas įpareigojimas piko valandomis sumažinti elektros energijos suvartojimą bent 5 proc., o iki kitų metų kovo 31 d. bendrą elektros paklausą bent 10 proc. Tikimasi, kad sumažinus paklausą piko metu, dujų suvartojimas per žiemą sumažėtų 1,2 mlrd. kubinių metrų.
Ministrai taip pat pritarė, jog iškastinio kuro įmonės mokėtų laikiną solidarumo įnašą iš viršpelnio, kuris būtų skiriamas nukreipti energijos vartotojams, visų pirma, pažeidžiamiems namų ūkiams, labai paveiktoms įmonėms ir energijai imliems pramonės sektoriams. Jį valstybės narės surinktų iš pelno, gauto šiais metais, kuris daugiau nei 20 proc. viršytų pastarųjų trejų metų pelno vidurkį.
Šią savaitę Lietuva ir dar 14 ES valstybių kreipėsi į ES energetikos komisarę Kadri Simson, argumentuodamos, jog efektyviausiai Bendrija elektros kainas suvaldytų būtent įvedusi kainų „lubas“ perkamoms gamtinėms dujoms. Šalys pasirašė bendrą kreipimąsi, ragindami EK imtis šios iniciatyvos.
Anot ministerijos, posėdžio metu didžioji dauguma ES valstybių narių išsakė tvirtą paramą šiam pasiūlymui, kvietė imtis skubių veiksmų ir išsakė tvirtą pasiryžimą kaip įmanoma greičiau rasti bendrą ES lygio mechanizmą viršutinės gamtinių dujų kainos ribos nustatymui.
Vis dėlto, tarp priimtų priemonių šios nebuvo. Viršutinei dujų kainų ribai priešinosi Vokietija, kuri teigė, kad, žengus tokį žingsnį, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjai pradėtų vengti Europos rinkos ir taip dabartinė energetikos krizė paaštrėtų dar labiau.
EK palaikė tokią šalies poziciją, tačiau kiek anksčiau penktadienį K. Simpson pareiškė, kad blokas turi imtis priemonių ir neleisti Rusijai manipuliuoti energetikos ištekliais, o tokios priemonės galėtų apimti dujų kainų lubas.
Tą toliau žadama svarstyti ES energetikos ministrų susitikimo metu spalio 11–12 d. Prahoje, informavo ministerija.
